Šis nesudėtingas pavyzdys puikiai atskleidžia kokią didelę įtaką veiklos efektyvumui daro skolintas kapitalas.  

Esame investavę į įmonę	1.000.000	500.000	200.000
Paskola su 6 % palūkanų	--	500.000	500.000
Obligacijų emisija su 8 % palūkanų	--	--	300.000
Įmonės turimas kapitalas	1.000.000	1.000.000	1.000.000

 

Veiklos pelnas	120.000	120.000	120.000
Išlaidos palūkanoms mokėti	--	30.000	54.000
Grynas pelnas	120.000	90.000	66.000
Mūsų investicijos pelningumas	12%*	18%	33%

 

Kiek uždirbtume šią įmonę pardavę 

Pirkėjo pageidaujama grąža 12 %	1.000.000	750.000**	550.000
Uždirbtume pardavę įmonę	0	250.000***	350.000

  ** (120.000/1.000.000) ** (90.000*100)/12  arba  750.000*18%=90.000 *** 750.000-500.000 t.y. iš gautos pardavimo kainos atimame investuotą sumą   Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Informacija atnaujinta 2025.02.09   Jeigu naują automobilį perkate už 30 000, o seną už 15 000 greičiausiai manote, kad senas automobilis kainuoja 15 000 pigiau. Tačiau realybė yra tokia, kad automobilis kainuoja tiek kiek jis atpinga per naudojamą laikotarpį. Jeigu automobilį naudojote 5 metus, o vėliau jį pardavėte, tuomet išleidote pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą. Pavyzdys Naują automobilį pirkote už 30 000, po 5 m. pardavėte už 15 000, vadinasi per 5 metus išleidote 15 000. Seną automobilį pirkote už 15 000, po 5 m. pardavėte už 5 000, vadinasi per 5 metus išleidote 10 000. Išvada Naujas automobilis kainavo brangiau ne 15 000 kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet 5 000. Šią sumą padalinus iš 60 mėnesių (5 metai) gausime, kad naujas automobilis kainavo brangiau 83 per mėnesį. Papildomai reikėtų atimti mažesnes kuro ir remonto išlaidas, bei pridėti didesnes draudimo išlaidas ir gausite tikslią sumą, kuri greičiausiai jus nustebins.   Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Informacija atnaujinta 2026.05.19   Kai akcininkas suteikia paskolą įmonei, mokestinės pasekmės atsiranda šiais atvejais: 1. Įmonė išmokamas palūkanas (už paskolą akcininkui) gali priskirti prie leidžiamų atskaitymų*, jei palūkanų norma atitinka rinkoje esančias palūkanas. Jei išmokamų palūkanų dydis viršija rinkoje esančias palūkanas, viršijanti dalis nebus laikoma leidžiamais atskaitymais (PMĮ 40str 2d.). Nustatant palūkanų rinkos kainą, vienas iš kriterijų galėtų būti vidutinės komercinių bankų taikomos palūkanos, kurias skelbia Lietuvos bankas savo tinklalapyje. Tačiau ši informacija nėra pakankama, kadangi reikia įrodyti, už kokias palūkanas konkreti bendrovė gali pasiskolinti rinkoje iš nesusijusio asmens. Todėl rekomenduojame turėti paskolos sandorio su akcininku dokumentaciją, kuri pagrįstų taikomos palūkanų normos atitikimą rinkoje esančioms palūkanoms (pvz., komercinių bankų pasiūlymus bendrovei dėl paskolos sutarties sudarymo). 2. Jei pasiskolinta suma viršija bendrovės nuosavą kapitalą** daugiau nei 4 kartus, tai nuo viršijančios dalies mokamas palūkanas mokesčių administratorius gali pripažinti neleidžiamais atskaitymais ir apmokestinti kaip dividendus, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a) Palūkanų norma yra aukštesnė už rinkoje esančias palūkanas; b) Akcininkas kontroliuoja*** bendrovę paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

Tam, kad įrodyti, jog palūkanų norma nėra aukštesnė už rinkoje esančias palūkanas, rekomenduojama turėti paskolos sandorio su akcininku dokumentaciją, kuri pagrįstų taikomos palūkanų normos atitikimą rinkoje esančioms palūkanoms pvz., komercinių bankų pasiūlymus bendrovei dėl paskolos sutarties sudarymo. 3. Akcininkui fiziniam asmeniui (Lietuvos gyventojui) išmokamos palūkanos nuo 2026 metų apmokestinamos pagal naują progresinę GPM sistemą. Palūkanų pajamų daliai iki 12 VDU (2026 m. – 27.745 Eur) taikomas 15% GPM tarifas. Palūkanų pajamų daliai nuo 12 VDU iki 36 VDU (2026 m. nuo 27.745 Eur iki 83.237 Eur) taikomas 20% GPM tarifas. Palūkanų pajamų daliai nuo 36 VDU iki 60 VDU (2026 m. nuo 83.237 Eur iki 138.729 Eur) taikomas 25% GPM tarifas, o virš 60 VDU (2026 m. virš 138.729 Eur) – 32% GPM tarifas. Atkreipkite dėmesį, kad apskaičiuojant kiek pajamų uždirbo gyventojas ir kokiu tarifu jos apmokestinamos yra sumuojamos ne tik palūkanų pajamos, bet ir kitos gyventojo gautos pajamos (GPMĮ 6 str.). 4. Palūkanos, išmokamos Lietuvos juridiniam asmeniui, apmokestinamos taikant 17% arba 7% pelno mokesčio tarifą (7% tarifą gali taikyti mažos įmonės kriterijus atitinkantys juridiniai asmenys). 5. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, nėra apmokestinamos (PMĮ 5str. 1d. 2p.). 6. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris nėra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, apmokestinamos taikant 10% pelno mokesčio tarifą (PMĮ 5str. 1d. 2p.). 7. Akcininkas fizinis asmuo gali skolinti įmonei be palūkanų. Tokiu atveju nei akcininkui nei įmonei mokestinių pasekmių neatsiranda.   * Leidžiami atskaitymai – tai įmonės išlaidos, kuriomis galima sumažinti įmonės pelną nuo kurio skaičiuojamas pelno mokestis. ** Pasiskolintos sumos ir nuosavo kapitalo santykis apskaičiuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną (neįskaitant to mokestinio laikotarpio rezultato). *** Laikoma, kad akcininkas kontroliuoja bendrovę jei tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50% akcijų arba kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50% akcijų, o paties akcininko dalis yra ne mažesnė kaip 10% akcijų.   Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt

Informacija atnaujinta 2026.05.21  

Apie dividendus

Dividendus turi teisę gauti akcininkai, kurie akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dieną buvo bendrovės akcininkai, nepriklausomai nuo to, kokių metų pelnas yra skirstomas. Dividendais taip pat laikomos akcininkų pajamos, gautos mažinant įmonės įstatinį kapitalą, jeigu šis kapitalas buvo padidintas iš įmonės pelno. Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos paskirsčius įmonės pelną, laikomos dividendais (GPMĮ 12 str.). Uždarosios akcinės bendrovės ir akcinės bendrovės dividendus gali išmokėti tik pinigais. Dividendų negalima mokėti avansu. Dividendai dažniausiai skiriami vieną kartą metuose, kuomet yra suskaičiuojamas pasibaigusių metų rezultatas, tačiau jie gali būti skiriami ir už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, jeigu yra tenkinami visi nustatyti reikalavimai dėl tarpinių dividendų mokėjimo.  

Dividendų apmokestinimas 

Jeigu dividendus gauna fiziniai asmenys jie apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jeigu juridiniai asmenys - pelno mokesčiu (PM).  

Lietuvos įmonė moka Lietuvos gyventojui

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, apmokestinami 15% GPM. Dividendų pajamos nesumuojamos su kitomis pajamomis ir joms netaikomi progresiniai GPM tarifai.  

Lietuvos įmonė moka užsieniečiui

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Užsieniečiui (fiziniam asmeniui), Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jeigu Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su valstybe, kurios gyventojas yra dividendus gaunantis Užsienietis, tuomet dividendai apmokestinami abejose šalyse pagal sutartyje numatytus tarifus, kuris Lietuvoje dažniausiai yra mažesnis nei standartinis tarifas.  

Lietuvos įmonė moka kitai Lietuvos įmonei

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka kitai Lietuvos įmonei, nėra apmokestinami, jeigu dividendus gaunanti įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje įmonėje (PMĮ 33 str. 2 d.). Jeigu įmonė, turėdama ketinimą valdyti akcijas ilgiau nei 12 mėnesių, pasinaudojo šia lengvata, tačiau vėliau perleido akcijas neišlaikiusi 12 mėnesių, išmokami dividendai turi būti apmokestinti 17% PM. Jei dividendus gaunanti įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, išmokami dividendai apmokestinami 17% PM, neatsižvelgiant į tai, ar juos išmokanti arba gaunanti įmonė savo apmokestinamajam pelnui taiko lengvatinį 7 proc. PM tarifą.  

Lietuvos įmonė moka užsienio įmonei

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Užsienio įmonei, nėra apmokestinami, jeigu Užsienio įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje įmonėje ir nėra įregistruota tikslinėse teritorijose. Jeigu Užsienio įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė išmokėdama dividendus privalo sumokėti 17% PM. Jeigu Lietuva su valstybe, kurioje įregistruota dividendus gaunanti Užsienio įmonė, yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, taikomas sutartyje numatytas tarifas. Pastaba: jei Užsienio įmonė tenkina viršuje nurodytas sąlygas, pagal kurias jai išmokami dividendai nėra apmokestinami, tuomet mokesčio tarifas, numatytas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje, netaikomas.  

Užsienio įmonė moka Lietuvos įmonei

Dividendai, kuriuos Užsienio įmonė išmoka Lietuvos įmonei, Lietuvoje nėra apmokestinami, jeigu: — Užsienio įmonė yra įregistruota Europos ekonominės erdvės valstybėje ir yra pelno ar jam tapataus mokesčio mokėtoja; arba — Lietuvos įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje Užsienio įmonėje ir ši įmonė nėra įregistruota tikslinėse teritorijose. Jeigu nėra tenkinama nei viena iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė nuo gautų dividendų iš Užsienio įmonės moka 17% PM.  

Užsienio įmonė moka Lietuvos gyventojui

Dividendai, kuriuos Užsienio įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jeigu Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su valstybe, kurioje įregistruota dividendus išmokanti įmonė, tuomet dividendai apmokestinami pagal sutartyje numatytą tarifą, kuris dažniausiai yra mažesnis nei standartinis tarifas.   Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt

Ką jums verta žinoti — Buhalterį galima keisti bet kuriuo metu, nėra būtinybės laukti metų pabaigos. — Nusprendę keisti buhalterinių paslaugų įmonę susitarkite dėl sutarties nutraukimo (gali būti numatyti ilgi įspėjimo terminai). — Susitarkite kurį paskutinį mėnesį sutvarkys esamas buhalteris ir nuo kurio mėnesio gali pradėti naujas buhalteris. Taip pat susitarkite kuris buhalteris parengs metinę finansinę atskaitomybę, nes tai dažniausiai tampa ginčo objektu. — Jeigu nuspręsite dirbti su mumis – mes pasirūpinsime, kad jūsų buhalterija būtų perduota tvarkingai.   Kaip vyksta buhalterijos perdavimas — Susisieksime su jūsų buhalteriu ir suderinsime kaip jis turi paruošti buhalteriją perdavimui. — Patikrinsime ar paruošti buhalteriniai duomenys atitinka reikalavimus. — Perimsime duomenis ir dokumentus ir pasirašysime perdavimo-priėmimo aktą. — Buhalterijos perėmimą galime atlikti jums nedalyvaujant.   Susisiekite dabar  +370 5 250 2657  /  info@audita.lt  

Informacija atnaujinta 2025.02.05   Konsoliduotoji finansinė atskaitomybė yra įmonių grupės finansinė atskaitomybė, sudaryta ir pateikta kaip vienos įmonės finansinė atskaitomybė. Įmonių grupė neprivalo sudaryti konsoliduotosios finansinės atskaitomybės, jeigu bendri įmonių grupės metinių finansinių ataskaitų rodikliai, dviejų iš eilės finansinių metų, įskaitant ataskaitinius finansinius metus, neviršija dviejų iš šių dydžių (ši nuostata netaikoma, jeigu įmonių grupėje yra viešojo intereso įmonė): 1. Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus (neatskaitant tarpusavio pardavimo pajamų) – 15 ml EUR 2. Bendra balanse nurodyto turto vertė (neatskaitant tarpusavio sandorių) – 7,5 ml. EUR; 3. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus - 50.   Įmonės finansinės ataskaitos gali būti nekonsoliduojamos šiais atvejais: —  Dukterinės įmonės akcijos įsigytos numatant jas parduoti per vienus metus nuo įsigijimo dienos; —  Dukterinės įmonės veiklai taikomi reikšmingi ilgalaikiai apribojimai, kurie suvaržo jos galimybę perleisti patronuojančiai įmonei turtą ir lėšas ir įgyvendinti valdymą; —  Informacija reikalinga konsoliduotajai finansinei atskaitomybei sudaryti, negali būti pateikta be ypač didelių išlaidų ir gaišaties. —  Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos gali būti nekonsoliduojamos, jeigu ta įmonė nereikšminga įmonių grupės požiūriu t.y. jos turtas finansinių metų pabaigoje neviršija 5 proc. patronuojančios įmonės turto, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus neviršija 5 proc. patronuojančios įmonės pardavimo grynųjų pajamų per tą patį laikotarpį. Ši nuostata netaikoma, jeigu įmonių grupėje yra kelios dukterinės įmonės ir jų finansinių ataskaitų nekonsolidavus būtų pažeistas reikšmingumo principas ir reikalavimas teisingai parodyti įmonių grupės finansinę būklę. —  Patronuojanti įmonė gali nerengti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, jeigu ji yra dukterinė įmonė ir jeigu jos ir jos dukterinių įmonių finansinės ataskaitos įtrauktos į kitos įmonių grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas. —  Patronuojanti įmonė, turinti tik dukterines įmones, kurių kiekviena atskirai ir visos kartu yra nereikšmingos, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų gali nesudaryti.   Teisės aktai 1. Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas 2. 16-asis verslo apskaitos standartas „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į dukterines įmones"   Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais