INVESTICINIŲ FONDŲ STEIGIMAS

Kolektyvinio investavimo subjektas (investicinis fondas) gali pradėti savo veiklą tik po to, kai valdymo įmonė gauna Lietuvos banko leidimą patvirtinti investicinio fondo steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą.

Lietuvos bankui teikiami šie pagrindiniai dokumentai:

• Investicinio fondo taisyklės arba investicinės bendrovės įstatai.
• Investicinio fondo prospektas.
• Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas.
• Informacija apie depozitoriumo vadovus (jų atstovus).

Prospekte nurodomi duomenys apie investicinį fondą bei jo siūlomus investicinius vienetus, trumpas investavimo strategijos apibūdinimas, rizikos veiksniai bei rūšys, duomenys apie valdymą, kapitalą, pajamų ir išlaidų paskirstymą, dalyvio teises ir kitą informacija.

Pagrindinės informacijos investuotojams dokumente turi būti nurodyti duomenys apie investicinį fondą, trumpas investavimo tikslų ir investavimo politikos aprašymas, veiklos rezultatų scenarijai, taikomi atskaitymai, investicijų rizikos ir grąžos pobūdis.

Lietuvos bankas išduoda leidimą patvirtinti investicinio fondo steigimo dokumentus bei pasirinkti depozitoriumą, jeigu:

• Valdymo įmonės veiklos licencija suteikia jai teisę valdyti atitinkamą investicinio fondo rūšį.
• Depozitoriumo vadovai yra nepriekaištingos reputacijos, turi reikiamą kvalifikaciją ir darbo patirtį, ir nėra pagrindo manyti, kad depozitoriumas tinkamai nevykdys savo pareigų.
• Investicinio fondo ir jo valdymo įmonės rizikos valdymo procesas yra pakankamas ir veiksmingas.
• Pateikti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Kolektyvinio investavimo subjektu gali būti investicinė bendrovė arba investicinis fondas.

Investicinė bendrovė yra juridinis asmuo, kuris išleisdamas ir parduodamas investuotojams savo akcijas, surenka lėšas kurias investuoja į pasirinktas investicines priemones.

Investicinis fondas yra juridinio asmens statuso neturinti turto grupė, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti investuotojams, įsigijusiems fondo investicinius vienetus, kurių lėšos yra investuojamos į pasirinktas investicines priemones.

Šie kolektyvinio investavimo subjektai (toliau vadinsime investiciniai fondai) dar skirstomi į:

• Atvirojo tipo – reiškia, kad investicinio fondo dalyvis gali bet kada pareikalauti išpirkti jo investicinius vienetus, o valdymo įmonė privalo juos išpirkti.
• Uždarojo tipo – reiškia, kad investicinio fondo investiciniai vienetai yra išperkami tik pasibaigus fondo taisyklėse nustatytam laikui, dažiausiai susietam su tam tikro investicinio projekto įgyvendinimu.
• Suderintuosius – šių fondų investiciniai vienetai gali būti platinami kitose ES šalyse. Jiems taikoma ES teisė. Visi suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai yra tik atvirojo tipo.
• Specialiuosius – šių fondų investiciniai vienetai negali būti platinami kitose ES šalyse. Jiems taikoma Lietuvos teisė. Specialieji investiciniai fondai gali būti atvirojo arba uždarojo tipo.

Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų (kuriems taikoma Lietuvos teisė) rūšys:

• Investuojantys į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai.
• Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektai.
• Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektai.
• Investuojantys į kitus kolektyvinio investavimo subjektus.

Kolektyvinio investavimo subjektai dar skirstomi pagal tai kokie investuotojai gali į juos investuoti:

• Profesionalieji investuotojai – licencijuoti bei prižiūrimi finansų rinkų dalyviai, didelės įmonės, vyriausybės bei regioninės valdžios institucijos, instituciniai investuotojai.
• Informuotieji investuotojai – profesionalieji investuotojai arba asmenys turintys teisę teikti investicines (finansų patarėjo) paslaugas arba asmenys investuojantys ne mažiau kaip 125.000 Eur sumą arba asmenys kurių žinias ir patirtį yra įvertinusi veikianti valdymo įmonė.
• Neprofesionalieji investuotojai – nepriskiriami nei prie profesionaliųjų, nei prie informuotojų investuotojų.