ATLEIDIMAS IŠ DARBO

Teisininkas Vidas Pošiūnas

TEISININKAS

Vidas Pošiūnas

Darbo teisės srityje dirbame 12 metų. Tikimės, kad mūsų patirtis padės pasiekti norimą rezultatą ir atlaisvins jus nuo rūpesčių.

Kuo galime padėti

Esame pasiruošę jums padėti šiais klausimais:

  • Jei norite nutraukti darbo sutartį, tačiau susiduriate su darbuotojo prieštaravimu.
  • Jei darbuotojas kreipėsi į teismą dėl darbo santykių pažeidimo.
  • Prieš sudarant darbo sutartį siekiant išvengti sunkumų ateityje.
  • Jei reikia patarimo darbo teisės klausimu.

Kuo būsime naudingi

  • Patarsime kaip elgtis atleidimo iš darbo atveju.
  • Parengsime dokumentus pagrindžiančius atleidimą iš darbo.
  • Atstovaujame derybose su darbuotoju, advokatu, teisme.
Teisininkas Vidas Pošiūnas

TEISININKAS

Vidas Pošiūnas

Naudinga informacija

Darbo sutarties nutraukimo pagrindai

Vienas iš darbo santykių pasibaigimo būdų yra darbo sutarties nutraukimas Darbo kodekse (toliau – DK ) numatytais pagrindais:

1) darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (DK 54 str.);

2) darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (savo noru) (DK 55 str.);

3) darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 str. );

4) darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 str.);

5) darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 str.);

6) darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia (DK 59 str.);

7) darbo sutarties nutraukimas neesant darbo šalių valios (DK 60 str.);

8) darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju (DK 62 Str.).

Kas ir kokiais pagrindais gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą?

Darbuotojas Darbdavys Kitų šalių valia
DK 54 straipsnis DK 54 straipsnis DK 60 straipsnis
DK 55 straipsnis DK 57 straipsnis DK 62 straipsnis
DK 56 straipsnis DK 58 straipsnis
DK 59 straipsnis

Darbuotojo atleidimas iš darbo

Darbo teisėje pripažįstama neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcija – bylose dėl darbuotojų atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, todėl atleidžiant darbuotoją labai svarbu laikytis DK nustatytų reikalavimų.

 

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (DK 54 str.)

Šis darbo sutarties nutraukimo būdas yra vienas iš priimtiniausių, nes šalys yra laisvos susitarti dėl atleidimo sąlygų, todėl praktikoje kyla mažiausiai ginčų dėl šio darbo sutarties nutraukimo būdo. DK 54 str. numato tokią procedūrą:

1) viena darbo sutarties šalis raštu pasiūlo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu;

2) antroji šalis per 5 dienas raštu turi pranešti pasiūlymą pateikusiai šaliai apie sutikimą arba nesutikimą su pasiūlymu;

3) sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.);

4) jei antroji šalis per 5 dienas nepraneša apie savo sprendimą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį yra atmestas.

Nutraukiant sutartį šalių susitarimu DK nenustato įspėjimo termino ar kitaip nereguliuoja atleidimo datos nustatymo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, darbuotojui gali būti mokama šalių suderėta išmoka, kurios dydžio nereglamentuoja DK, todėl šalys yra laisvos tartis dėl išeitinės kompensacijos dydžio ir dėl kitų darbo sutarties nutraukimo sąlygų.

 

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 str.);

DK darbo sutarties nutraukimo galimybę, kai nėra darbuotojo kaltės, sieja su tam tikrų priežasčių buvimu, kurios yra išvardintos DK 57 str. Darbdavys nutraukęs sutartį šiuo pagrindu, esant ginčui su darbuotoju, turės įrodyti priežasčių buvimą, jų realumą. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, nurodytų DK 57 str.

Darbdavys, siekiantis nutraukti sutartį pagal DK 57 str. turi įspėti darbuotoją tokiais terminais:

1) Prieš vieną mėnesį;

2) Prieš 2 savaites – jei darbuotojas dirba iki vienerių metų;

3) 1 ir 2 punkte nurodyti terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai;

4) 1 ir 2 punkte nurodyti terminai trigubinai darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

DK 57 str. pagrindu atleidžiamiems darbuotojams įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje. Vadovaujantis Ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka.

 

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 str.)

Pagal DK 58 str. darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio valia, kai darbuotojas jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį dviem atvejais:

1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;

2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Kas yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas taip pat nustato DK 58 str.

Atkreipkite dėmesį, kad:

a) nutraukiant darbo sutartį pagal DK 58 str., privaloma laikytis drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, numatytos tame pačiame straipsnyje. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

b) Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą;

c) darbuotojui, atleidžiamam iš darbo padarius darbo drausmės pažeidimą, išeitinė išmoka nėra mokama;

d) visais atvejais su darbuotoju atsiskaitoma už jo faktiškai iki atleidimo atliktą darbą ir sumokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

 

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia (DK 59 str.)

DK 59 str. numato darbdaviui galimybę nutraukti darbo sutartį su darbuotojo nenurodant jokių priežasčių. Šis straipsnis taikomas tik privačioms įmonėms (valstybinėms ar išlaikomoms iš biudžeto netaikomas). Pagal DK 59 str., darbdavys gali nutraukti darbo sutartį įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Šiame straipsnyje yra numatyti apribojimai kada negalima nutraukti šiuo pagrindu darbo sutarties: dėl dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.

 

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 str.)

Šis darbo sutarties nutraukimo būdas yra ganėtinai populiarus, jis dažnai vadinamas darbo sutarties nutraukimas ,,savo noru“ abiems šalims jis yra neutralus ir nesukelia papildomų teisinių rizikų. DK numato tokią nutraukimo tvarką:

1. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.

2. Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu.

3. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, išskyrus 2 punkte nustatytą atvejį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių nėra mokama išeitinė išmoka darbuotojui, darbdavys privalo išmokėti kompensaciją už sukauptas atostogas ir priskaičiuotą darbo užmokestį.

 

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 str. )

Svarbios priežastys yra išvardintos šiame straipsnyje ir jos gali būti susijusios tiek su darbdaviu tiek su darbuotoju, esant joms darbo sutartis gali būti nutraukta įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.

Nutraukimo priežastys:

1) darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių;

2) darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;

3) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;

4) pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.

Nutraukus darbo sutartį DK 56 str. numatytais pagrindais darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

 

Darbo sutarties nutraukimas neesant darbo šalių valios (DK 60 str.);

DK 60 str., numato, atsiradus kokioms aplinkybėms, kurios nepriklauso nuo darbdavio ar darbuotojo valios darbo sutartis privalo būti nutraukta, tokios aplinkybės yra:

1) kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo;

2) kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas;

3) kai darbuotojo iki šešiolikos metų vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą, arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas, arba mokslo metų laikotarpiu mokykla, kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbo sutartį;

4) kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra;

5) į darbą grąžinus darbuotoją, į kurio vietą buvo priimtas atleidžiamas darbuotojas;

6) institucijos, vykdančios nelegalaus darbo kontrolę, kompetentingo pareigūno reikalavimu, jeigu nustatomas užsieniečio nelegalaus darbo atvejis;

7) kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą.

Darbdavys, gavęs aukščiau nurodytą priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį. 5 punkte nustatytu atveju nepriėmus sprendimo nurodytu laiku, priežastis nutraukti darbo sutartį laikoma pasibaigusia.

Nutraukus darbo sutartį  4, 5 ir 7 punktuose nustatytais atvejais darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

 

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju (DK 62 Str.)

Bankrutuojančios įmonės administratorius per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos arba nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nutraukia su jais darbo sutartis. Atleistiems darbuotojams išmokama jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienerius metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka.

 

Terminuotos darbo sutarties pasibaigimas (DK 69 str.)

Terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui.

Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, jeigu darbo santykiai faktiškai tęsiasi daugiau kaip vieną darbdavio administracijos darbo dieną suėjus terminui.

Jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip vienus metus, apie darbo sutarties pasibaigimą suėjus terminui darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip trejus metus, – ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Pažeidęs šią pareigą, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną, bet ne daugiau kaip už penkias ar dešimt darbo dienų.

Jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus suėjus terminui, darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Aptarkime Jūsų poreikius šiandien

phone logo
email logo