* VDU – patvirtintas vidutinis darbo užmokestis, taikomas pajamų mokesčio apskaičiavimui 2026 m. sudaro 2.312,15 Eur. ** Šios pajamos „nesumuojamos“ ir joms taikomas 15 % GPM tarifas: 1. Dividendai; 2. Per investicinę sąskaitą gautos pajamos; 3. Ne per investicinę sąskaitą įsigytų akcijų pardavimo ar kitokio perleidimo pajamos, jeigu akcijos įsigytos anksčiau negu prieš 5 metus iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos; 4. Akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens arba kitais akcijų suteikimo darbuotojams būdais, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos; 5. Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos; 6. Gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms; 7. Iš pensijų fondo gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms.     Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Informacija atnaujinta 2026.05.21  

Apie dividendus

Dividendus turi teisę gauti akcininkai, kurie akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dieną buvo bendrovės akcininkai, nepriklausomai nuo to, kokių metų pelnas yra skirstomas. Dividendais taip pat laikomos akcininkų pajamos, gautos mažinant įmonės įstatinį kapitalą, jeigu šis kapitalas buvo padidintas iš įmonės pelno. Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos paskirsčius įmonės pelną, laikomos dividendais (GPMĮ 12 str.). Uždarosios akcinės bendrovės ir akcinės bendrovės dividendus gali išmokėti tik pinigais. Dividendų negalima mokėti avansu. Dividendai dažniausiai skiriami vieną kartą metuose, kuomet yra suskaičiuojamas pasibaigusių metų rezultatas, tačiau jie gali būti skiriami ir už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, jeigu yra tenkinami visi nustatyti reikalavimai dėl tarpinių dividendų mokėjimo.  

Dividendų apmokestinimas 

Jeigu dividendus gauna fiziniai asmenys jie apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jeigu juridiniai asmenys - pelno mokesčiu (PM).  

Lietuvos įmonė moka Lietuvos gyventojui

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, apmokestinami 15% GPM. Dividendų pajamos nesumuojamos su kitomis pajamomis ir joms netaikomi progresiniai GPM tarifai.  

Lietuvos įmonė moka užsieniečiui

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Užsieniečiui (fiziniam asmeniui), Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jeigu Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su valstybe, kurios gyventojas yra dividendus gaunantis Užsienietis, tuomet dividendai apmokestinami abejose šalyse pagal sutartyje numatytus tarifus, kuris Lietuvoje dažniausiai yra mažesnis nei standartinis tarifas.  

Lietuvos įmonė moka kitai Lietuvos įmonei

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka kitai Lietuvos įmonei, nėra apmokestinami, jeigu dividendus gaunanti įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje įmonėje (PMĮ 33 str. 2 d.). Jeigu įmonė, turėdama ketinimą valdyti akcijas ilgiau nei 12 mėnesių, pasinaudojo šia lengvata, tačiau vėliau perleido akcijas neišlaikiusi 12 mėnesių, išmokami dividendai turi būti apmokestinti 17% PM. Jei dividendus gaunanti įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, išmokami dividendai apmokestinami 17% PM, neatsižvelgiant į tai, ar juos išmokanti arba gaunanti įmonė savo apmokestinamajam pelnui taiko lengvatinį 7 proc. PM tarifą.  

Lietuvos įmonė moka užsienio įmonei

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Užsienio įmonei, nėra apmokestinami, jeigu Užsienio įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje įmonėje ir nėra įregistruota tikslinėse teritorijose. Jeigu Užsienio įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė išmokėdama dividendus privalo sumokėti 17% PM. Jeigu Lietuva su valstybe, kurioje įregistruota dividendus gaunanti Užsienio įmonė, yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, taikomas sutartyje numatytas tarifas. Pastaba: jei Užsienio įmonė tenkina viršuje nurodytas sąlygas, pagal kurias jai išmokami dividendai nėra apmokestinami, tuomet mokesčio tarifas, numatytas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje, netaikomas.  

Užsienio įmonė moka Lietuvos įmonei

Dividendai, kuriuos Užsienio įmonė išmoka Lietuvos įmonei, Lietuvoje nėra apmokestinami, jeigu: — Užsienio įmonė yra įregistruota Europos ekonominės erdvės valstybėje ir yra pelno ar jam tapataus mokesčio mokėtoja; arba — Lietuvos įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje Užsienio įmonėje ir ši įmonė nėra įregistruota tikslinėse teritorijose. Jeigu nėra tenkinama nei viena iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė nuo gautų dividendų iš Užsienio įmonės moka 17% PM.  

Užsienio įmonė moka Lietuvos gyventojui

Dividendai, kuriuos Užsienio įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jeigu Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su valstybe, kurioje įregistruota dividendus išmokanti įmonė, tuomet dividendai apmokestinami pagal sutartyje numatytą tarifą, kuris dažniausiai yra mažesnis nei standartinis tarifas.   Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt

Informacija atnaujinta 2026.05.19   Kai akcininkas suteikia paskolą įmonei, mokestinės pasekmės atsiranda šiais atvejais: 1. Įmonė išmokamas palūkanas (už paskolą akcininkui) gali priskirti prie leidžiamų atskaitymų*, jei palūkanų norma atitinka rinkoje esančias palūkanas. Jei išmokamų palūkanų dydis viršija rinkoje esančias palūkanas, viršijanti dalis nebus laikoma leidžiamais atskaitymais (PMĮ 40str 2d.). Nustatant palūkanų rinkos kainą, vienas iš kriterijų galėtų būti vidutinės komercinių bankų taikomos palūkanos, kurias skelbia Lietuvos bankas savo tinklalapyje. Tačiau ši informacija nėra pakankama, kadangi reikia įrodyti, už kokias palūkanas konkreti bendrovė gali pasiskolinti rinkoje iš nesusijusio asmens. Todėl rekomenduojame turėti paskolos sandorio su akcininku dokumentaciją, kuri pagrįstų taikomos palūkanų normos atitikimą rinkoje esančioms palūkanoms (pvz., komercinių bankų pasiūlymus bendrovei dėl paskolos sutarties sudarymo). 2. Jei pasiskolinta suma viršija bendrovės nuosavą kapitalą** daugiau nei 4 kartus, tai nuo viršijančios dalies mokamas palūkanas mokesčių administratorius gali pripažinti neleidžiamais atskaitymais ir apmokestinti kaip dividendus, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a) Palūkanų norma yra aukštesnė už rinkoje esančias palūkanas; b) Akcininkas kontroliuoja*** bendrovę paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

Tam, kad įrodyti, jog palūkanų norma nėra aukštesnė už rinkoje esančias palūkanas, rekomenduojama turėti paskolos sandorio su akcininku dokumentaciją, kuri pagrįstų taikomos palūkanų normos atitikimą rinkoje esančioms palūkanoms pvz., komercinių bankų pasiūlymus bendrovei dėl paskolos sutarties sudarymo. 3. Akcininkui fiziniam asmeniui (Lietuvos gyventojui) išmokamos palūkanos nuo 2026 metų apmokestinamos pagal naują progresinę GPM sistemą. Palūkanų pajamų daliai iki 12 VDU (2026 m. – 27.745 Eur) taikomas 15% GPM tarifas. Palūkanų pajamų daliai nuo 12 VDU iki 36 VDU (2026 m. nuo 27.745 Eur iki 83.237 Eur) taikomas 20% GPM tarifas. Palūkanų pajamų daliai nuo 36 VDU iki 60 VDU (2026 m. nuo 83.237 Eur iki 138.729 Eur) taikomas 25% GPM tarifas, o virš 60 VDU (2026 m. virš 138.729 Eur) – 32% GPM tarifas. Atkreipkite dėmesį, kad apskaičiuojant kiek pajamų uždirbo gyventojas ir kokiu tarifu jos apmokestinamos yra sumuojamos ne tik palūkanų pajamos, bet ir kitos gyventojo gautos pajamos (GPMĮ 6 str.). 4. Palūkanos, išmokamos Lietuvos juridiniam asmeniui, apmokestinamos taikant 17% arba 7% pelno mokesčio tarifą (7% tarifą gali taikyti mažos įmonės kriterijus atitinkantys juridiniai asmenys). 5. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, nėra apmokestinamos (PMĮ 5str. 1d. 2p.). 6. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris nėra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, apmokestinamos taikant 10% pelno mokesčio tarifą (PMĮ 5str. 1d. 2p.). 7. Akcininkas fizinis asmuo gali skolinti įmonei be palūkanų. Tokiu atveju nei akcininkui nei įmonei mokestinių pasekmių neatsiranda.   * Leidžiami atskaitymai – tai įmonės išlaidos, kuriomis galima sumažinti įmonės pelną nuo kurio skaičiuojamas pelno mokestis. ** Pasiskolintos sumos ir nuosavo kapitalo santykis apskaičiuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną (neįskaitant to mokestinio laikotarpio rezultato). *** Laikoma, kad akcininkas kontroliuoja bendrovę jei tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50% akcijų arba kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50% akcijų, o paties akcininko dalis yra ne mažesnė kaip 10% akcijų.   Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt

Informacija atnaujinta 2026.01.05   Avansinis pelno mokestis mokamas kiekvieną ketvirtį šiomis datomis 03.15 / 06.15 / 09.15 / 12.15. Avansinio mokesčio dydis priklauso nuo pasirinkto apskaičiavimo būdo. Galimi šie būdai: 1. Pagal praėjusių metų veiklos rezultatą (uždirbtą pelną). 2. Pagal numatomą kitų metų veiklos rezultatą. Jeigu prognozuojate, kad įmonės pelnas einamaisiais metais bus mažesnis nei buvo praeitais metais, tuomet taikant 2-ąjį skaičiavimo būdą avansinis pelno mokestis bus mažesnis. Jeigu jūsų buhalteris avansinį pelno mokestį apskaičiuodavo taikant 1-ąjį būdą, pasitarkite su juo dėl būdo pakeitimo. Norėdami pakeisti mokesčio apskaičiavimo būdą, pažymėkite tai pateikdami avansinio pelno mokesčio deklaraciją. Jeigu už I ketvirtį deklaraciją jau pateikėte, o dabar norėtumėte keisti būdą, tai galite padaryti šią deklaraciją pateikdami iš naujo.   Pastabos — Naujai įregistruotos įmonės už pirmus mokestinius metus avansinio pelno mokesčio nemoka. Mokesčio taip pat nemoka įmonės kurių praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 300 000 eurų (PMĮ 47str. 5d.). — Avansinio pelno mokesčio suma apskaičiuota pagal numatomą pelną turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % faktiškos metinio pelno mokesčio sumos. Jeigu prognozės bus neteisingos ir avansinio pelno mokesčio suma bus mažesnė – VMI skaičiuos delspinigius.   Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais Susisiekite dabar  +370 5 250 2657  /  info@audita.lt