Mokesčiai
Akcininko paskola įmonei
IšskleistiSuskleisti

Informacija atnaujinta 2021.09.01

 

Kai akcininkas suteikia paskolą įmonei, mokestinės pasekmės atsiranda šiais atvejais:

1. Įmonė išmokamas palūkanas gali priskirti prie leidžiamų atskaitymų, jei palūkanų norma atitinka rinkoje esančias palūkanas. Jei išmokamų palūkanų dydis viršija rinkoje esančias palūkanas, viršijanti dalis nebus laikoma leidžiamais atskaitymais (PMĮ 40str 2d.).

Nustatant palūkanų rinkos kainą, vienas iš kriterijų galėtų būti vidutinės komercinių bankų taikomos palūkanos, kurias skelbia Lietuvos bankas savo tinklalapyje. Tačiau ši informacija nėra pakankama, kadangi reikia įrodyti, už kokias palūkanas konkreti bendrovė gali pasiskolinti rinkoje iš nesusijusio asmens. Todėl rekomenduojame turėti paskolos sandorio su akcininku dokumentaciją, kuri pagrįstų taikomos palūkanų normos atitikimą rinkoje esančioms palūkanoms (pvz., komercinių bankų pasiūlymus bendrovei dėl paskolos sutarties sudarymo).

2. Jei pasiskolinta suma viršija bendrovės nuosavą kapitalą* daugiau nei 4 kartus, tai nuo viršijančios dalies mokamas palūkanas mokesčių administratorius gali pripažinti neleidžiamais atskaitymais ir apmokestinti kaip dividendus, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a) Palūkanų norma yra aukštesnė už rinkoje esančias palūkanas;
b) Akcininkas kontroliuoja** bendrovę paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

Tam, kad įrodyti, jog palūkanų norma nėra aukštesnė už rinkoje esančias palūkanas, rekomenduojama turėti paskolos sandorio su akcininku dokumentaciją, kuri pagrįstų taikomos palūkanų normos atitikimą rinkoje esančioms palūkanoms pvz., komercinių bankų pasiūlymus bendrovei dėl paskolos sutarties sudarymo.

3. Akcininkui fiziniam asmeniui (tiek Lietuvos gyventojui, tiek užsieniečiui) išmokamos palūkanos apmokestinamos Lietuvoje taikant 15% gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

4. Palūkanos, išmokamos Lietuvos juridiniam asmeniui, apmokestinamos taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą (15% arba 5%).

5. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, neapmokestinamos (PMĮ 5str. 1d. 2p.).

6. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris nėra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, apmokestinamos taikant 10% pelno mokesčio tarifą (PMĮ 5str. 1d. 2p.).

7. Akcininkas fizinis asmuo gali skolinti įmonei be palūkanų. Tokiu atveju nei akcininkui nei įmonei mokestinių pasekmių neatsiranda.

 

* Pasiskolintos sumos ir nuosavo kapitalo santykis apskaičiuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną (neįskaitant to mokestinio laikotarpio rezultato).

** Laikoma, kad akcininkas kontroliuoja bendrovę jei tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50% akcijų arba kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50% akcijų, o paties akcininko dalis yra ne mažesnė kaip 10% akcijų.

 

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir teisiniais klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /  info@audita.lt

Akcijų perleidimo apmokestinimas
IšskleistiSuskleisti

Informacija atnaujinta 2021.09.01

 

Akcijų perleidimo apmokestinimas

Kai pajamos už perleistas akcijas priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, faktiškai apmokestinamas akcijų pardavimo pelnas, t. y. skirtumas tarp gautų pajamų ir įsigijimo kainos. Akcijų įsigijimo kainą sudaro visa pinigų suma, už kurią akcijos buvo nupirktos, įskaitant faktiškai patirtas akcijų įsigijimo išlaidas: komisinį atlyginimą, mokesčius, valstybės rinkliavas ir pan.

 

Gyventojo apmokestinimas

Kai gyventojo pajamos už perleistas akcijas priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, akcijų pardavimo pelno dalis neviršijanti 120 VDU (vidutinio darbo užmokesčio), bus apmokestinama 15% tarifu, o pelno dalis viršijanti 120 VDU – 20% tarifu.

Atkreipkite dėmesį, kad apskaičiuojant ar gyventojo pajamos neviršijo 120 VDU yra sumuojamos ne tik akcijų pardavimo pajamos bet ir kitos gyventojo gautos pajamos (išskyrus darbo santykių, dividendų ir individualios veiklos pajamas), t.y. jeigu gausite akcijų pardavimo pajamas ir kitas apmokestinamąsias pajamas jos bus sumuojamos ir atitinkamai pritaikomi 15% ir 20% tarifai (GPMĮ 6str.).

Gyventojo gautos akcijų pardavimo pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, t. y. pajamoms, kurias pats gyventojas turi deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį.

Akcijų pardavimo pelno dalis, neviršijanti 500 EUR, neapmokestinama (GPMĮ 17str. 30d.). Ši lengvata netaikoma, kai:

1. Akcijos perleidžiamos jas išleidusiai įmonei;

2. Akcijos buvo įgytos didinant įstatinį kapitalą iš įmonės lėšų (yra papildomų sąlygų);

3. Akcijų pardavimo pajamos gautos iš užsienio įmonių, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose;

4. Kai akcijos laikomos perleistomis likviduojant įmonę.

 

Įmonės apmokestinimas

Įmonės turto vertės padidėjimo pajamos (akcijų pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas) apmokestinamos pelno mokesčiu taikant 5% arba 15% tarifą.

Įmonės turto vertės padidėjimo pajamos neapmokestinamos, jei tenkinamos šios abi sąlygos:

1. Įmonė, kurios akcijos perleidžiamos, yra įregistruota ar kitaip organizuota Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis ir yra pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoja.

2. Akcijas perleidžianti įmonė turėjo daugiau kaip 10% įmonės, kurios akcijos perleidžiamos, balsus suteikiančių akcijų ne trumpiau kaip 2 m. be pertraukų.

Ši lengvata netaikoma, kai akcijos perleidžiamos jas išleidusiai įmonei.

 

Papildomai skaitykite Akcijų perleidimas

 

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir teisiniais klausimais 

Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /  info@audita.lt     

Apmokestinimas likviduojant įmonę
IšskleistiSuskleisti

Informacija atnaujinta 2021.09.01

 

Likviduojant įmonę (UAB, IĮ, MB), likęs jos turtas perduodamas jos dalyviui (akcininkui, savininkui, dalininkui). Perduodant likviduojamos įmonės turtą mokestinės prievolės gali atsirasti likviduojamai įmonei ir / arba jos dalyviui.

 

Įmonės apmokestinimas

Likviduojamos įmonės turtą perduodant jos dalyviui, įmonė gali būti apmokestinta pelno mokesčiu. 5 proc. tarifas taikomas, jeigu likviduojamos įmonės vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR (išskyrus atvejus, nustatytus PMĮ 5 str. 3 dalyje), jei įmonė šių sąlygų neatitinka taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Apmokestinamas ne visas įmonės dalyviui perduodamas turtas, bet tik turto vertės padidėjimo pajamos, t. y. skirtumas tarp to turto tikrosios rinkos kainos perleidimo dieną ir jo įsigijimo kainos.

Jei perleidžiamas turtas, kuriam buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas arba amortizacija, tai turto įsigijimo kaina mažinama nusidėvėjimo ar amortizacijos suma.

Pvz.: Įmonė X yra likviduojama. Jos turimo automobilio, kuris perduodamas dalyviui, įsigijimo kaina yra 35000 EUR. Iki įmonės X likvidavimo buvo priskaičiuota 25000 EUR automobilio nusidėvėjimo suma. Automobilio perdavimo dieną šio turto tikroji rinkos kaina sudarė 15000 EUR. Vadinasi, likviduojamos įmonės X turto vertės padidėjimo pajamos yra 5000 EUR (15000 EUR– (35000 EUR– 25000 EUR)). Nuo šios sumos bus mokamas pelno mokestis.

 

Dalyvio apmokestinimas

Perduodant likviduojamos įmonės turtą jos dalyviui mokami tokie mokesčiai:

Kai likviduojamos įmonės dalyvis yra juridinis asmuo, perduodamas turtas apmokestinamas pelno mokesčiu. 5 proc. tarifas taikomas, jeigu akcininko įmonėje vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR (išskyrus atvejus, nustatytus PMĮ 5 str. 3 dalyje), jei įmonė šių sąlygų neatitinka taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Kai likviduojamos įmonės dalyvis yra fizinis asmuo, perduodamas turtas apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. 15 proc. tarifas taikomas, jeigu gaunama turto vertės padidėjimo suma neviršija 120 VDU (vidutinio darbo užmokesčio), o 20 proc. tarifas taikomas nuo 120 VDU viršijančios sumos.

Atkreipkite dėmesį, kad skaičiuojant ar pajamų suma neviršijo 120 VDU, yra vertinamos ne tik pajamos iš gauto turto vertės padidėjimo, bet sumuojamos visos kitos per metus gyventojo gautos pajamos, išskyrus darbo santykių, dividendų ir individualios veiklos pajamas (GPMĮ 11 str., 6 str. 1 d., 6 str. 1d., 17 str. 1 d. 30 p.).

Apmokestinamas ne visas dalyvio gautas turtas, bet tik turto vertės padidėjimo pajamos, t. y. skirtumas tarp gauto turto tikrosios rinkos kainos perleidimo dieną ir UAB akcininko turimų akcijų įsigijimo kainos arba IĮ, MB dalyvio neatsiimto įnašo.

Pvz.: UAB X akcininkas turi UAB X akcijų, įsigytų už 5000 EUR. UAB X yra likviduojama, o jos turimas automobilis perduodamas akcininkui. Automobilio perdavimo dieną šio turto tikroji rinkos kaina sudarė 15000 EUR. Vadinasi, akcininko gauto turto vertės padidėjimo pajamos yra 10000 EUR (15000 EUR – 5000 EUR). Nuo šios sumos akcininkas mokės pelno arba gyventojų pajamų mokestį.

 

Svarbu žinoti

Likviduojama įmonė turi grąžinti į biudžetą perduodamo turto pirkimo PVM, kuris buvo įtrauktas į PVM atskaitą. Grąžintinas PVM apskaičiuojamas atsižvelgiant į nusidėvėjimo ar amortizacijos sumą.

Dividendų apmokestinimas
IšskleistiSuskleisti

Informacija atnaujinta 2021.09.01

 

Apie dividendus

Dividendus turi teisę gauti akcininkai, kurie akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dieną buvo bendrovės akcininkai, nepriklausomai nuo to, kokių metų pelnas yra skirstomas.

Dividendais taip pat laikomos akcininkų pajamos, gautos mažinant įmonės įstatinį kapitalą, jeigu šis kapitalas buvo padidintas iš įmonės pelno.

Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos paskirsčius įmonės pelną, laikomos dividendais (GPMĮ 12 str.).

Uždarosios akcinės bendrovės ir akcinės bendrovės dividendus gali išmokėti tik pinigais.

Dividendų negalima mokėti avansu. Dividendai dažniausiai skiriami vieną kartą metuose, kuomet yra suskaičiuojamas pasibaigusių metų rezultatas, tačiau jie gali būti skiriami ir už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, jeigu yra tenkinami visi nustatyti reikalavimai dėl tarpinių dividendų mokėjimo.

 

Dividendų apmokestinimas 

Jeigu dividendus gauna fiziniai asmenys jie apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jeigu juridiniai asmenys – pelno mokesčiu (PM).

 

Lietuvos įmonė moka Lietuvos gyventojui

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, apmokestinami 15% GPM.

 

Lietuvos įmonė moka užsieniečiui

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Užsieniečiui, Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jeigu Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su valstybe, kurios gyventojas yra dividendus gaunantis Užsienietis, tuomet dividendai apmokestinami abejose šalyse pagal sutartyje numatytus tarifus, kuris Lietuvoje dažniausiai yra mažesnis nei standartinis tarifas.

 

Lietuvos įmonė moka kitai Lietuvos įmonei

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka kitai Lietuvos įmonei, nėra apmokestinami, jeigu dividendus gaunanti įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje įmonėje (PMĮ 33 str. 2 d.).

Jeigu įmonė, turėdama ketinimą valdyti akcijas ilgiau nei 12 mėnesių, pasinaudojo šia lengvata, tačiau vėliau perleido akcijas neišlaikiusi 12 mėnesių, išmokami dividendai turi būti apmokestinti 15% PM.

Jei dividendus gaunanti įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, išmokami dividendai apmokestinami 15% PM.

 

Lietuvos įmonė moka užsienio įmonei

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Užsienio įmonei, nėra apmokestinami, jeigu Užsienio įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje įmonėje ir nėra įregistruota tikslinėse teritorijose.

Jeigu Užsienio įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė išmokėdama dividendus privalo sumokėti 15% PM. Jeigu Lietuva su valstybe, kurioje įregistruota dividendus gaunanti Užsienio įmonė, yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, taikomas sutartyje numatytas tarifas.

Pastaba: jei Užsienio įmonė tenkina viršuje nurodytas sąlygas, pagal kurias jai išmokami dividendai nėra apmokestinami, tuomet mokesčio tarifas, numatytas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje, netaikomas.

 

Užsienio įmonė moka Lietuvos įmonei

Dividendai, kuriuos Užsienio įmonė išmoka Lietuvos įmonei, Lietuvoje neapmokestinami, jeigu:

— Užsienio įmonė yra įregistruota Europos ekonominės erdvės valstybėje ir yra pelno ar jam tapataus mokesčio mokėtoja; arba

— Lietuvos įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje Užsienio įmonėje ir ši įmonė nėra įregistruota tikslinėse teritorijose.

Jeigu nėra tenkinama nei viena iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė nuo gautų dividendų iš Užsienio įmonės moka 15% PM.

 

Užsienio įmonė moka Lietuvos gyventojui

Dividendai, kuriuos Užsienio įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jeigu Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su valstybe, kurioje įregistruota dividendus išmokanti įmonė, tuomet dividendai apmokestinami pagal sutartyje numatytą tarifą, kuris dažniausiai yra mažesnis nei standartinis tarifas.

 

Apmokestinimas mažinant įstatinį kapitalą
IšskleistiSuskleisti

Informacija atnaujinta 2021.09.01

 

Jeigu įstatinio kapitalo mažinimas atliekamas siekiant akcininkams išmokėti įmonės lėšas, akcininkų gautos pajamos apmokestinamos tuomet, kai įstatinis kapitalas buvo didintas iš bendrovės lėšų.

Mažinant įmonės įstatinį kapitalą, sudarytą ne iš įmonės akcininkų įnašų, akcininkų gautos lėšos laikomos dividendais (GPMĮ12str. 2d.). Jeigu įmonės akcininkai yra fiziniai asmenys jų gautos pajamos sumažinus įstatinį kapitalą apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčiu, jeigu juridiniai asmenys – 15 proc. pelno mokesčiu.

Jeigu įstatinis kapitalas buvo didinamas papildomais akcininkų įnašais, akcininkų atsiimti įnašai nelaikomi jų pajamomis ir nėra apmokestinami.

Jeigu įstatinis kapitalas buvo didinamas akcininkų įnašais ir bendrovės lėšomis, o vėliau mažinamas, laikoma, kad pirmiausia akcininkams išmokama ta įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo padidinta iš bendrovės lėšų (GPMĮ12str. 2d.).

 

Pavyzdžiai

1. Steigiant bendrovę, jos įstatinis kapitalas buvo 50 000 EUR. Vėliau papildomais akcininko įnašais jis padidintas iki 100 000 EUR. Įstatinį kapitalą sumažinus iki 10 000 EUR, akcininkui išmokėta 90 000 EUR suma neapmokestinama.

2. Steigiant bendrovę, jos įstatinis kapitalas buvo 50 000 EUR. Vėliau iš bendrovės lėšų jis padidintas iki 100 000 EUR. Bendrovei sumažinus įstatinį kapitalą iki 10 000 EUR, akcininkui išmokama 90 000 EUR. Laikoma, kad pirmiausia išmokėta iš bendrovės lėšų padidinta įstatinio kapitalo dalis – 50 000 EUR, kuri yra apmokestinama. Likusią 40 000 EUR išmokos dalį sudaro atsiimtas akcininko įnašas, kuris nėra apmokestinamas.

 

Svarbu žinoti

Įstatinio kapitalo mažinimas gali sukelti mokestinių pasekmių, jeigu akcininkui išmokama suma yra didesnė už akcijų įsigijimo kainą.

Prieš pradėdami įstatinio kapitalo mažinimą, pasitarkite su mokesčių konsultantu.

Finansų valdymas
Savų akcijų supirkimas
IšskleistiSuskleisti

Informacija atnaujinta 2021.09.01

 

Kodėl įmonės perka savas akcijas

— Įmonės kurių akcijomis prekiaujamas biržoje tokiu būdu gali paskirstyti pelną akcininkams, tai lyg dividendų išmokėjimas, tik šiuo atveju akcininkai gauna ne pinigus, bet įgyja teisę į didesnę įmonės turto ir būsimo pelno dalį. Toks akcijų supirkimas panašus į pinigų reinvestavimą neišmokant pinigų.

— Išmokant dividendus reikia sumokėti pajamų mokestį, o superkant savas akcijas mokesčių nėra, todėl šis būdas turi reikšmingą privalumą.

— Įmonės gali supirkti savas akcijas norėdamos jas suteikti savo darbuotojams kaip motyvacinę priemonę.

— Privačios įmonės akcijų supirkimą gali naudoti išperkant akcijas iš norinčių pasitraukti akcininkų. Jei pasitraukiančio akcininko akcijas įsigyja pati įmonė, tuomet pasitraukiantis akcininkas parduoda akcijas, o likę akcininkai įgyja didesnę įmonės turto ir būsimo pelno dalį neinvestuodami asmeninių lėšų.

 

Kokią įtaką daro savų akcijų įsigijimas

— Sumažėja akcijų skaičius ir atitinkamai įstatinis kapitalas.

— Sumažėja įmonės turtas, nes įmonė išleidžia pinigus akcijoms įsigyti kurias vėliau anuliuoja.

— Sumažėja akcininkų skaičius, todėl įmonės turtas ir ateityje uždirbtas pelnas tenka mažesniam kiekiui akcininkų.

— Biržoje prekiaujamų akcijų kaina turi tendenciją augti, nes sumažėjus akcijų skaičiui, vienai akcijai tenka daugiau pelno, be to pagerėja P/E ir nuosavo kapitalo grąžos rodikliai.

— Pablogėja likvidumo rodiklis, nes išleidžia pinigus, kai tuo tarpu įsipareigojimai lieka tokie patys.

 

Pastabos

— Įmonės turimų ir/ar įsigyjamų savų akcijų bendra nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo.

— Įmonė negali įsigyti savų akcijų, jeigu jos nuosavas kapitalas taptų mažesnis už įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą, todėl sprendimas supirkti savas akcijas turi įtakos dividendų išmokėjimui.

— Įmonė įsigijusi savų akcijų, neturės teisės naudotis jų teikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, pvz. bendrovė negali sau skirti dividendų, įsigytos akcijos negalės dalyvauti balsavime.

 

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir teisiniais klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /  info@audita.lt

Kiek iš tikrųjų kainuoja automobilis
IšskleistiSuskleisti

Informacija atnaujinta 2021.09.01

 

Jeigu naują automobilį perkate už 20 000, o seną už 10 000 greičiausiai manote, kad senas automobilis kainuoja 10 000 pigiau.

Tačiau realybė yra tokia, kad automobilis kainuoja tiek kiek jis atpinga per naudojamą laikotarpį. Jeigu automobilį naudojote 5 metus, o vėliau jį pardavėte, tuomet išleidote pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą.

Pavyzdys

Naują automobilį pirkote už 20 000, padavėte už 10 000, vadinasi per 5 metus išleidote 10 000.

Seną automobilį pirkote už 10 000, pardavėte už 4 000, vadinasi per 5 metus išleidote 6 000.

Išvada

Naujas automobilis kainavo brangiau ne 10 000 kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet 4 000.

Šią sumą padalinus iš 60 mėnesių (5 metai) gausime, kad naujas automobilis kainavo brangiau 67 per mėnesį. Papildomai reikėtų atimti mažesnes kuro ir remonto išlaidas, bei pridėti didesnes draudimo išlaidas ir gausite tikslią sumą, kuri greičiausiai jus nustebins.

 

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir teisiniais klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /  info@audita.lt

Darbo teisė
Ar galima sumažinti darbuotojo algą
IšskleistiSuskleisti

Informacija atnaujinta 2021.09.01

 

Darbdavys negali vienašališkai, be darbuotojo sutikimo, sumažinti darbuotojo algos, išskyrus šias išimtis:

1. Kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas.

2. Kai kolektyvinės sutarties nuostatomis keičiamos visos įmonės ar tam tikros kategorijos darbuotojų darbo apmokėjimas. Darbuotojo raštiškas sutikimas reikalingas tik tuo atveju, jeigu dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo sumažėja to darbuotojo alga, sulygta darbo sutartyje, sudarytoje iki kolektyvinės sutarties sudarymo.

3. Kai keičiamos darbo apmokėjimo sąlygosįtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose ir darbo sutartyje nėra konkrečios nuorodos į šiuos dokumentus.

Pavyzdys

Darbo sutartyje nustatytos tokios apmokėjimo sąlygos: darbuotojui mokama 2 000 Eur fiksuota darbo užmokesčio dalis ir kintamoji dalis – iki 30 proc. fiksuotos darbo užmokesčio dalies dydžio (nėra nuorodos į konkretų dokumentą). Tokiu atveju kintamoji dalis apskaičiuojama ir mokama pagal vadovo įsakymu patvirtintą tvarką. Pakeitus šią tvarką, darbuotojo sutikimo dėl kintamosios dalies nereikės, nes darbo sutartyje įtvirtintos apmokėjimo sąlygos nebus keičiamos.

 

Patarimai darbdaviui

— Darbo sutartyje numatyti tik fiksuotą darbo užmokesčio dalį ir neaptarti priedų, premijų mokėjimo. Priedus, premijas rekomenduojama numatyti lokaliuose dokumentuose (nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose), nes tokiu atveju priedus, premijas darbdavys gali savo nuožiūra keisti, mokėti ar nemokėti ir tam nereikia darbuotojo raštiško sutikimo.

— Lokaliuose dokumentuose, kuriuose nustatoma darbuotojų priedų ir premijavimo tvarka, galima įtraukti šią nuostatą: “Priedai neskiriami tiems darbuotojams, kuriems per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo paskirta drausminė nuobauda”.

 

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir teisiniais klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /  info@audita.lt

Kokybiška darbo sutartis
IšskleistiSuskleisti

Informacija atnaujinta 2021.09.01

 

Būtinosios darbo sutarties sąlygos

Žemiau išvardintos sąlygos gali būti keičiamos tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui (išimtis – laikinas darbo sąlygų pakeitimas ypatingais atvejais):

1. Darbo funkcijos

Terminas „darbo funkcijos” reiškia tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba tam tikras konkrečias pareigas. Detalus sutarto atlikti darbo nereglamentavimas ir nefiksavimas rašytiniuose dokumentuose gali sukurti tam tikrą neapibrėžtumą vykdant darbo sutartis ir neaiškumą sprendžiant ginčus, kylančius iš darbo sutarčių.

2. Darbovietė

Darbo kodekse vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. Nurodyti darbovietę (įmonę) būtina, o darbo vietą (struktūrinį padalinį) reikia nurodyti, jei to pageidauja bent viena darbo sutarties šalis.

3. Darbo užmokestis

Darbo užmokestis privalo būti nurodytas kiekvienoje darbo sutartyje, nors teisės aktai darbo užmokesčio formaliai ir nepriskiria prie būtinųjų darbo sutarties sąlygų.

 

Patarimai darbdaviui

– Darbo sutartyje nurodyti darbuotojo pareigas, pagrindinį tikslą, kam organizacijai tokio darbuotojo reikia, detaliai aprašyti visus darbuotojo įsipareigojimus pareiginiuose nuostatuose;

– Darbuotojų funkcijų aprašymo pabaigoje įtraukti abstrakčią, apibendrinančią formuluotę: „darbuotojas be konkrečiai išvardintų pareigų vykdo ir kitus bendrovės vadovybės nurodymus”;

– Darbo sutartyje nustatyti, kad darbuotojo darbovietė yra įmonė, o darbo funkcijos atlikimo vietą darbdavys turi teisę keisti vienašališkai pagal savo poreikį;

– Darbo sutartyje numatyti tik fiksuotą darbo užmokesčio dalį ir neaptarti priedų, premijų mokėjimo. Priedus, premijas rekomenduojama numatyti lokaliuose teisės aktuose (nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose), nes tokiu atveju priedus, premijas darbdavys gali savo nuožiūra keisti, mokėti ar nemokėti ir tam nereikia darbuotojo raštiško sutikimo.

 

Papildomos darbo sutarties sąlygos

Šios sąlygos nėra privalomos, jos – papildomos, todėl dėl jų šalys gali tartis, bet gali ir nesitarti. Jeigu dėl papildomų sąlygų šalys nesusitarė, darbo sutartis netampa negaliojančia.

1. Išbandymas

Išbandymas yra tam tikras terminas, šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas ir jo sąlygos tinka jam.

2. Papildomas darbas

Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti, kad be pagrindinio darbo darbuotojas dar dirbs ir kitą darbą toje pačioje įmonėje darbdavio nurodymu. Tokiu atveju nauja darbo sutartis nesudaroma, pakanka tik įtraukti į darbo sutartį papildomo darbo sąlygą. Papildomo darbo nereikia painioti su darbo masto padidinimu, kai pagrindinis darbas dirbamas tiesiog intensyviau.

3. Susitarimas dėl išlaidų kvalifikacijos kėlimui, mokymams

Darbo sutarties šalys gali susitarti, kad jeigu darbo sutartis nutraukiama esant darbuotojo kaltei arba darbuotojo pareiškimui be svarbios priežasties, darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms.

4. Susitarimas dėl paskolos darbuotojui

Norint išlaikyti darbuotoją, galima su juo sudaryti atskirą paskolos sutartį (kuri gali būti ir tikslinė) ir darbo sutartyje numatyti sąlygą, jog išdirbus tam tikrą metų skaičių darbuotojui nebereikia grąžinti paskolos ir ji vertinama kaip premija, o pasibaigus darbo santykiams anksčiau laiko darbuotojas privalo grąžinti visą nepadengtą paskolą.

5. Susitarimas dėl konfidencialumo ir (ar) nekonkuravimo

Konfidencialumo sąlyga gali būti derinama su nekonkuravimo reikalavimu. Tiek konfidencialumo, tiek nekonkuravimo susitarimai gali būti darbo sutarties dalis arba gali būti sudarytos atskiros sutartys – konfidencialumo sutartis ir (ar) nekonkuravimo sutartis.

Nekonkuravimo susitarimas – tai darbdavio ir darbuotojo susitarimas, jog pasibaigus darbo sutarčiai darbuotojas ne daugiau kaip dvejus metus nedirbs darbdavio konkurento įmonėje, nesteigs įmonės ar nedalyvaus versle, konkuruojančiame su darbdavio verslu. Susitariant dėl nekonkuravimo, darbuotojui privalo būti nustatyta teisinga, protinga kompensacija už nekonkuravimą.

Norint susitarti dėl konfidencialumo, įmonėje reikia sudaryti neatskleistinos informacijos (komercinių paslapčių) sąrašą ir su juo pasirašytinai supažindinti darbuotojus. Komercinė paslaptis – tai viešai neskelbtina, slapta informacija, saugoma šios informacijos savininko, turinti komercinę vertę ir kurią praradus įmonė patirtų žalą.

 

Patarimai darbdaviui

– Darbo sutartyje tiksliai suformuluoti išbandymo tikslą, t. y. įtraukti nuostatą, kad išbandymo terminas nustatomas darbdavio iniciatyva, siekiant patikrinti ar darbuotojas tinkamas darbui;

– Darbo sutartį papildyti sąlyga, kad kai nėra vieno darbo, darbdavys gali savo nuožiūra skirti darbuotojui kitą darbą;

– Darbo sutartyje įtvirtinti susitarimą dėl išlaidų atlyginimo kvalifikacijos kėlimui, mokymams, o siunčiant darbuotoją į konkrečius mokymus, jį pasirašytinai supažindinti su mokymų kaina, kelionės kaina ir kitomis mokymų sąlygomis;

– Darbo sutartyje numatyti, kad darbdavio išlaidomis darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir pan. laikomos visos atitinkamos darbdavio išlaidos, įskaitant, bet neapsiribojant, išlaidomis kelionei, nakvynei ir maitinimui, dienpinigiais, mokesčiais už mokymą, kvalifikacijos kėlimo renginius, stažuotes ir kt., mokymo paslaugas teikiančių asmenų honorarais ir pan. Darbuotojas šias išlaidas privalo atlyginti visiškai, t. y. atlygintinų išlaidų suma nėra mažinama proporcingai atsižvelgiant į nuo kvalifikacijos kėlimo praėjusį (t. y. darbuotojo dirbtą) laiką;

– Sudaryti neatskleistinos informacijos (komercinių paslapčių) sąrašą ir su juo pasirašytinai supažindinti darbuotojus;

– Parengti taisykles dėl konfidencialios informacijos saugojimo: nepalikti dokumentų, neišnešti jų iš darbovietės, nepalikti kompiuterių be priežiūros pietų pertraukos metu, nustatyti draudimą kopijuoti elektroninę duomenų bazę, popieriuje esančią informaciją ir pan.

Darbo sutartyje draudžiama nustatyti tokias sąlygas, kurios pablogina darbuotojo padėtį su ta, kurią nustato Darbo kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis.

 

Patartina, kad darbo sutartyje būtų tokios nuostatos

1. Darbuotojas įsipareigoja be išankstinio raštiško darbdavio leidimo tiesiogiai ar netiesiogiai papildomai nedirbti, nedalyvauti ir neveikti jokioje įmonėje ar versle, konkuruojančioje ar susijusioje su darbdavio veikla, už darbdavio ribų, taip pat nepriimti iš trečiųjų šalių pasiūlymų dirbti tapatų ar artimai susijusį su pagal šia darbo sutartimi darbuotojo dirbamą darbą darbo sutarties galiojimo metu. Tokia veikla laikoma nesuderinama su darbuotojo funkcijomis pagal šią darbo sutartį;

2. Darbuotojas privalo laikytis darbdavio nustatytų darbo tvarkos taisyklių bei kitų lokalinių aktų (įskaitant įsakymus), su kuriais darbuotojas buvo supažindintas, kai buvo sudaroma darbo sutartis ar bet kada po darbo sutarties sudarymo;

3. Jeigu darbuotojas negali dirbti dėl laikino nedarbingumo ar kitų priežasčių, jis asmeniškai arba per kitus asmenis kaip įmanoma greičiau įsipareigoja pateikti darbdaviui informaciją apie neatvykimą į darbą, neatvykimo priežastis ir numatomą nebuvimo darbe trukmę. Nepranešimas apie neatvykimą, nepaisant to, neatvykimo priežastys yra svarbios ar ne, laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu;

4. Darbuotojas nedelsdamas privalo informuoti darbdavį apie savo asmeninių duomenų, situacijos, susijusios su darbo teisėmis ir pareigomis, pasikeitimu (pvz., gyvenamosios vietos, telefono susisiekimui ir pan. pakeitimas). Šia darbo sutartimi darbuotojas leidžia darbdaviui naudoti darbuotojo asmeninius duomenis, kurie yra reikalingi darbdavio darbo teisių ir pareigų įgyvendinimui;

5. Darbuotojas koncentruoja visus savo darbo sugebėjimus pagal šią darbo sutartį jam patikėtoms pareigoms vykdyti. Darbuotojas įsipareigoja sąžiningai, laiku, tiksliai ir profesionaliai atlikti savo darbo pareigas ir funkcijas, būti iniciatyvus, komunikabilus, gebėti dirbti komandoje, laikytis darbdavio nurodymų, būti lojalus ir vengti interesų konflikto. Darbuotojas įsipareigoja nenaudoti darbdavio turto jokiai kitai veiklai, išskyrus darbo funkcijų vykdymą (išskyrus atvejus, kai yra gautas išankstinis darbdavio rašytinis leidimas);

6. Darbuotojas įsipareigoja šios darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar jos nutraukimo atveju, gavęs atitinkamą darbdavio reikalavimą, nedelsiant perduoti darbdaviui visus ir bet kuriuos klientų sąrašus, korespondenciją ir (ar) kitus dokumentus, turtą (automobilį, kompiuterį, programinę įrangą ir (ar) programas, kitą turtą, jei darbuotojui jis buvo perduotas) ir (ar) duomenis bei duomenų laikmenas, priklausančias darbdaviui;

7. Darbuotojas negali sulaikyti darbdavio turto ir negali įskaityti darbdavio turto dėl jokios priežasties, įskaitant tas, kai darbdavys turi skolų darbuotojui. Tuo atveju, jeigu darbuotojas negrąžina  darbdavio turto ar darbuotojas turi skolų darbdaviui, šalys susitaria, kad darbdavys turi teisę atlikti įskaitymą visa apimtimi iš darbuotojui priklausančių sumų, jei pasibaigia darbo santykiai tarp šalių;

8. Teisės į visus intelektinės nuosavybės objektus (autorinius kūrinius, patentų, know-how, pramoninio dizaino, prekių ir paslaugų ženklų objektus ir t. t.), sukurtus darbo procese ar ryšium su darbu, visam šių teisių galiojimo laikotarpiui išimtinai priklauso darbdaviui maksimalia apimtimi, leidžiama įstatymų. Laikoma, kad į darbuotojo įprastines funkcijas įeina pareiga kurti intelektinę nuosavybę ir už intelektinės nuosavybės sukūrimą papildomai neapmokama, nebent atskiru atveju šalys susitartų kitaip;

9. Šalys susitaria, kad su darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbą, darbdavio nurodymais darbuotojas supažindinimas el. paštu adresu: (nurodyti el. pašto adresą);

10. Darbuotojo veiksmai ar neveikimas laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, jeigu darbuotojas: pažeidžia lojalumo, interesų konfliktų vengimo, konfidencialumo, maksimalaus atidumo, rūpestingumo principus, kitus įsipareigojimus, nustatytus darbo sutartyje. Bet kokia darbuotojo veikla, kuri mažina darbdavio konkurencingumą ar prieštarauja darbdavio interesams ar nesuderinama su profesijos standartais, taip pat laikoma šiurkščiu darbuotojo darbo drausmės pažeidimu;

11. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese,  taip pat kai darbuotojo darbas tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe;

12. Darbdavys turi teisę sumažinti darbuotojo darbo pareigų apimtį arba nesuteikti darbo esant pagrindui prarasti pasitikėjimą lojalumu ir (ar) gebėjimu tinkamai vykdyti pavestas darbo funkcijas, palikdamas darbuotojui darbo užmokestį;

13. Išbandymo laikotarpis nustatytas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka darbui pagal darbo sutartį.

 

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir teisiniais klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /  info@audita.lt

Už ką atsako vadovas
IšskleistiSuskleisti

Informacija atnaujinta 2021.09.01

 

Vadovo pareigos

Civilinis kodeksas (CK) bei Akcinių bendrovių įstatymas (ABĮ) nustato vadovui pareigas, kurių jis privalo laikytis bei kuriomis privalo vadovautis savo veikloje:

1. Pareiga veikti sąžiningai ir protingai;

2. Pareiga veikti bendrovės akcininkų naudai;

3. Lojalumo pareiga;

4. Konfidencialumo pareiga;

5. Interesų konfliktų vengimo pareiga;

6. Bendrovės informacijos ir turto nenaudojimas;

7. Informavimas apie vadovo sandorius su bendrove.

Šios pareigos, įpareigoja vadovą vadovautis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, laikytis įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, elgtis taip, kad jo veikla neprieštarautų bendrovės veiklos tikslams bei būtų suderinta su bendrovės vidaus dokumentais. Pažeidus nurodytas pareigas bei  reikalavimus, atsiranda vadovo atsakomybės klausimas.

 

Atsakomybės rūšys

Vadovui, priklausomai nuo atliktų veiksmų, gali būti taikoma skirtinga atsakomybė:

1. Drausminė atsakomybė gali būti taikoma už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus pvz. atskleidus komercines ar technologines paslaptis akcininkai vadovui gali taikyti vieną iš drausminių nuobaudų – pastabą, papeikimą ar atleidimą iš darbo;

2. Civilinė atsakomybė sietina su akcininkų teise pareikšti ieškinį vadovui dėl visiško žalos, atsiradusios dėl vadovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo pvz. vadovui sudarius sandorį viršijant savo kompetencijos ribas;

3. Administracinė atsakomybė taikoma skiriant administracines nuobaudas už administracinės teisės pažeidimus pvz. administracinę nuobaudą už pažeidimus apskaitos srityje gali paskirti mokesčių inspekcija;

4. Baudžiamoji atsakomybė, kurios sankcijos apima – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, baudų paskyrimą, areštą, laisvės atėmimą – gali būt taikoma už nusikaltimus finansų sistemai (tai apima tiek aplaidų, apgaulingą apskaitos tvarkymą, tiek mokesčių nesumokėjimą). Taikytiną sankciją už baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus siūlo prokuroras o sprendimą dėl jos paskyrimo priima teismas.

 

Už ką atsako bendrovės vadovas 

1. Už žalą dėl įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo:

a) Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. vadovas atsako už apskaitos organizavimą, bei už apskaitos dokumentų saugojimą (gali būti taikoma tiek administracinė tiek baudžiamoji atsakomybė);

b) Vadovaujantis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 str. bendrovės vadovas atsako už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku (taikoma administracinė atsakomybė);

c) Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. 5 p. vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (taikoma administracinė atsakomybė);

d) Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 143 str. vadovas atsako už šiame įstatyme numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą pvz. nedeklaravus deklaruotino mokesčio, arba neteisėtai pritaikius mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių neteisėtai sumažinus mokėtiną mokestį (gali būti taikoma tiek administracinė tiek baudžiamoji atsakomybė).

2. Už žalą atsiradusią dėl bendrovės įstatų, kitų vidaus dokumentų (akcininkų sprendimų, valdybosnutarimų) pažeidimo:

a) Jei vadovas pažeidė konfidencialumo, lojalumo pareigą ir paskleidė apie bendrovę tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl kurios pablogėjo bendrovės dalykinė reputacija, iš vadovo gali būti reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo;

b) Jei vadovas pažeidė lojalumo pareigą bei pareigą veikti bendrovės akcininkų naudai, ir sudarė sandorį kitomis sąlygomis, nei buvo numatyta valdybos, akcininkų sprendime ir todėl bendrovė patyrė nuostolių, iš vadovo gali būti reikalaujama visiško žalos atlyginimo.

Jei vadovas sudarė sandorį viršydamas savo kompetencijos ribas, toks sandoris tampa privalomas bendrovei. Įstatymo numatyta išimtis – atvejis, kai sandorį sudaręs trečiasis asmuo žinojo, kad vadovas viršija savo kompetencijos ribas. Tokiu atveju sandoris bendrovei prievolių nesukelia.

Savo kompetencijos ribas viršijęs vadovas yra subsidiariai atsakingas už bendrovės prievolių įvykdymą trečiajam asmeniui pagal šį sandorį, t.y. jei bendrovė nepatenkina trečiojo asmens reikalavimų, tokia prievolė tenka sandorį sudariusiam vadovui.

 

Kaip apriboti vadovo veiksmus

Apribojimai sandoriams – bendrovės įstatuose gali būti nustatomi vadovo veiklos apribojimai tam tikriems sandoriams, numatant, kad sandoriams, viršijantiems įstatuose numatyta sumą, reikalingas akcininkų pritarimas pvz. sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė nei numatyta įstatuose, investavimo, perleidimo ar nuomos. Visuotinio akcininkų susirinkimopritarimas nepanaikina vadovo atsakomybės už priimtus sprendimus.

Valdybos sudarymas – bendrovėje gali būti sudaroma valdyba. Sudarius valdybą sprendimų priėmimas svarbiausiais bendrovės veiklos klausimais atitenka valdybos nariams, kurių turi būti ne mažiau kaip trys pvz. valdyba priima sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo, įkeitimo ir pan. Jei bendrovėje valdyba nesudaroma, sprendimų priėmimas dėl visų nurodytų klausimų atitenka vadovui.

Kiekybinio atstovavimo nustatymas – bendrovės įstatuose gali būti numatyta, kad bendrovės vardu sandorius gali sudaryti tik keletas asmenų kartu. Toks atstovavimas vadinamas kiekybiniu. Įstatuose turi būti nustatyta konkreti tokio atstovavimo taisyklė pvz. nurodant, kad vadovas veikia kartu su vienu valdybos nariu arba kartu su visa valdyba.  Jei kiekybinis atstovavimas yra nustatytas bendrovės įstatuose ir yra įregistruotas juridinių asmenų registre, sandoris, kurį sudarė tik vienas iš asmenų, turinčių teisę jį sudaryti, nesukurs prievolių bendrovei, tol kol valios neišreikš kitas, kiekybinio atstovavimo taisyklėje, nurodytas asmuo.

 

Kaip apriboti vadovo atsakomybę

Visiško žalos atlyginimo išimties galimybė numatyta CK t.y. vadovo atsakomybė gali būti apribota įstatais arba sutartimi tarp bendrovės vadovo ir bendrovės. Būdai, vadovo atsakomybei apriboti:

1. Įtraukti vadovo atsakomybę ribojančias nuostatas į:

a) Darbo sutartį;

b) Visiškos materialinės atsakomybės sutartį;

c) Įstatus.

Svarbu tai, kad atsakomybę ribojančios nuostatos neprieštarautų imperatyvioms (privalomoms) įstatymų normoms. Susitarimas dėl vadovo atsakomybės apribojimo ar netaikymo už žalą, padarytą dėl tyčios ar neatsargumo, negalioja. Civilinė atsakomybė gali būti apribojama:

— Nustatant maksimalų atlygintinų nuostolių dydį;

— Apribojant atsakomybę tiesioginiais nuostoliais, pvz. tik konkrečiomis išlaidomis.

2. Sudaryti darbuotojų pareiginius nuostatus, nurodant konkrečias darbuotojų pareigas ir atsakomybę už tų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir taip „padalinti” vadovo atsakomybę su darbuotojais.

3. Apdrausti  vadovo civilinę atsakomybę. Draudimu suteikiama draudimo apsauga dėl vadovo netinkamų veiksmų rezultatų – draudikas atlygina žalą tretiesiems asmenims arba bendrovei.

Praktikoje dažniausi vadovų pažeidimai padaromi: tinkamai neužtikrinant bendrovės apskaitos ir atskaitomybės tvarkymo; nesilaikant pagrindinių verslo administravimo taisyklių (pvz., skolinant lėšas neįvertinus skolininko rizikingos finansinės padėties); prisiimant įsipareigojimus tinkamai neįvertinus bendrovės galimybių; nevykdant teisėtų ir pagrįstų bendrovės kreditorių reikalavimų, sudarant sandorius su susijusiais asmenimis ne rinkos sąlygomis arba nustatant nors ir teisėtas, tačiau bendrovei nenaudingas sąlygas ir t.t.

Lietuvos teismų spręstų ginčų dėl bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įmonei atlyginimo nėra labai daug, tai leidžia daryti dvi prielaidas: pirma – ginčai, susiję su vadovo atsakomybės klausimais, išsprendžiami neteisminiu būdu; antra – vadovo atsakomybės principai Lietuvos teisinėje sistemoje dar nėra visiškai įgyvendinti.

 

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir teisiniais klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /  info@audita.lt

Pradėti verslą
Kokią įmonę steigti
IšskleistiSuskleisti

Informacija atnaujinta 2021.09.01

 

Svarbiausi kriterijai lemiantys įmonės teisinės formos pasirinkimą:

1. Steigėjų atsakomybė (ar už įmonės prievoles atsakoma asmeniniu turtu).

2. Valdymo / sprendimų priėmimo / balsavimo būdai.

3. Apmokestinimas.

Išsamiau apie populiariausias teisines formas skaitykite toliau.

 

Uždaroji akcinė bendrovė

— Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už UAB prievoles.

— UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2 500 EUR.

— UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, akcininkų skaičius neribojamas. Akcininkas gali parduoti ar kitaip perleisti (pvz., dovanoti, mainyti ir pan.) savo turimas UAB akcijas.

Valdymas

— Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl balsuojant didžiausią įtaką turi daugiausia akcijų įsigijęs asmuo.

— Sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau kaip 1/2 balsavime dalyvavusių akcininkų balsų.

— Kai kuriems sprendimams priimti numatyta ne mažesnė kaip 2/3 ar 3/4 balsų dauguma. Kokias galimybes suteikia skirtingos akcijų proporcijos skaitykite čia >>

— UAB turi būti vienasmenis valdymo organas – vadovas, gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas – valdyba.

Privalumai

— Nepasisekus verslui įmonės steigėjas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė formuodamas UAB įstatinį kapitalą, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą.

— Šios formos įmonės steigimas patrauklus tuo, kad norint pritraukti papildomų lėšų, UAB gali išleisti naujas akcijas, kurias įsigydami nauji arba esami akcininkai finansuoja verslą.

— Norint pasitraukti iš verslo, UAB akcininkas gali perleisti akcijas kitiems asmenims ar parduoti verslą.

— Aiškus, nusistovėjęs įmonės valdymo reglamentavimas.

Trūkumai

— Įmonės steigimo metu privaloma įnešti ne mažiau kaip 2 500 EUR įstatinį kapitalą.

— Akcininkai, UAB uždirbtą pelną, gauna išsimokėdami dividendus arba gaudami darbo užmokestį, tačiau pastaruoju atveju reikės mokėti didelius mokesčius (MB ar IĮ steigėjai įmonės lėšas gali išsiimti paprastesniu būdu).

— Viršuje paminėti trūkumai svarbūs tik smulkiam verslui.

 

Mažoji bendrija

— Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles.

— Mažąją bendriją gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų (gali būti ir vienas MB steigėjas). Mažoji bendrija gali vykdyti bet kokią įstatymų nedraudžiamą veiklą.

— Nereikalaujama įnešti minimalų įstatinį kapitalą, tačiau mažosios bendrijos nariai turi įnešti įnašus (jų dydį nustato patys nariai, narių susirinkime). Mažosios bendrijos pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui (galima numatyti ir kitokią pelno skirstymo tvarką).

— Narys gali dirbti mažojoje bendrijoje, tačiau negali sudaryti darbo sutarties. Mažoji bendrija gali sudaryti darbo sutartis tik su darbuotojais, kurie nėra bendrijos nariai.

Valdymas

Galimi šie Mažosios bendrijos valdymo organai:

1. Tik narių susirinkimas. Tokiu atveju narių susirinkimas yra kartu ir valdymo organas, vienas iš narių paskiriamas mažosios bendrijos atstovu, kuris iš esmės atlieka vadovo funkcijas.

2. Narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – vadovas, šiuo atveju su vadovu sudaroma paslaugų (civilinė) sutartis.

— Svarbiausius sprendimus nariai priima balsavimu. Vienas narys turi vieną balsą, nepriklausomai nuo jo įnašo dydžio.

— Jei mažoji bendrija turi vadovą, nuostatuose gali būti nustatyta kitokia balsavimo tvarka (pvz., balsų skaičius priklauso nuo įnašo dydžio).

— Sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau kaip 1/2 visų mažosios bendrijos narių balsų.

— Kai kuriems sprendimams numatyta ne mažesnė kaip 2/3 balsų dauguma (pvz., dėl metinio pelno paskirstymo), yra sprendimų, kurie priimami vienbalsiai (pvz., dėl pelno paskirstymo už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį, dėl naujų narių priėmimo).

Privalumai

— Ribota narių atsakomybė, t.y. nepasisekus verslui nariai rizikuoja tik savo įnašu, taip apsaugodami savo asmeninį turtą (pvz. už neįvykdytas individualios įmonės prievoles savininkas atsako savo asmeniniu turtu).

— Šios formos įmonės steigimas patrauklus tuo, kad nėra nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis (pvz. UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2 500 EUR).

— Mažosios bendrijos narys gali dirbti bendrijoje nesudarydamas darbo sutarties, t.y. nereikia mokėti didelių mokesčių nuo darbo užmokesčio, o lėšų asmeniniams poreikiams gali iš bendrijos gauti išsimokėdamas pelną avansu (vietoj darbo užmokesčio).

— MB galima pertvarkyti į UAB.

Trūkumai

— Mažosios bendrijos steigėju / nariu gali būti tik fizinis asmuo, iš viso ne daugiau kaip 10 (pvz. UAB akcininku gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, o akcininkų skaičius neribojamas).

— Sprendimų priėmimas, kai vienas narys turi vieną balsą nepriimtinas investuotojams. Savarankiškai nustačius kitą sprendimo priėmimo tvarką gali kilti narių nesutarimai ateityje.

— Mažosios bendrijos buhalterinė apskaita tik kai kuriais atvejais yra paprastesnė nei UAB (pvz., kai mažoji bendrija neturi darbuotojų ir/ar nėra PVM mokėtoja).

Šios formos įmonės steigimas svarstytinas, jei verslas yra smulkus, įmonė nebus PVM mokėtoja ir nesamdys darbuotojų.

 

Individuali įmonė

— Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad už IĮ prievoles savininkas atsako savo turtu. Individualios įmonės steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali būti kitos IĮ savininku.

— IĮ savininkas paprastai yra ir įmonės vadovas. IĮ vadovu gali būti paskirtas ir kitas asmuo, tačiau tik tuo atveju, jei tai nustatyta IĮ nuostatuose. Kai IĮ vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su juo sudaroma darbo ar civilinė sutartis. Jei IĮ vadovu yra pats savininkas, su juo darbo sutartis nesudaroma.

Valdymas

— Visus sprendimus priima IĮ savininkas.

Privalumai

— Šios formos įmonės steigimas patrauklus tuo, kad nėra nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis (pvz. UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2 500 EUR).

— Paprasta išsiimti pelną – IĮ savininkas bet kuriuo metu gali paimti IĮ pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams poreikiams (to negalima padaryti UAB).

— Savo įmonėje savininkas gali dirbti vienas, nesudarant darbo sutarties, todėl reikia mokėti mažesnius mokesčius. Esant reikalui galima įdarbinti ir kitus asmenis.

— IĮ galima pertvarkyti į UAB.

Trūkumai

— Jei verslas nuostolingas, IĮ gali bankrutuoti, tačiau savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus.

— IĮ savininku gali būti tik vienas asmuo, individualios įmonės steigimas kartu su partneriais nėra galimas.

— Negalima išleisti naujų akcijų, taip pritraukiant lėšas.

— IĮ buhalterinė apskaita daugeliu atvejų nėra paprastesnė lyginant su UAB.

Individualios įmonės ir Mažosios bendrijos apmokestinimas iš principo yra vienodas, tačiau MB steigėjai neatsako už bendrijos prievoles savo turtu, todėl sunku surasti argumentų kuo individuali įmonė pranašesnė už mažąją bendriją. Visgi individualios įmonės steigimas svarstytinas, jei verslas yra individualus, skirtas 1 asmeniui, o pasirinkta veiklos rūšis nerizikinga.

 

Viešoji įstaiga

Viešoji įstaiga (VšĮ) yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Kartais VšĮ naudojama ir komercinei veiklai, nes:

— Galima pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis.

— Galima gauti paramą iš fizinių ir juridinių asmenų.

— Viešojo intereso įvaizdis naudingas komercinėje veikloje (pvz., ugdymo paslaugos).

VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, steigėjų skaičius neribojamas.

VšĮ pelnas gali būti naudojamas tik VšĮ įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti ir negali būti skiriamas VšĮ dalininkams, organų nariams, darbuotojų premijoms.

Valdymas

Svarbiausius sprendimus dalininkai priima balsavimu. Vienas dalininkas turi vieną balsą, nepriklausomai nuo jo įnašo dydžio, jei VšĮ įstatuose nenustatyta kitaip. VšĮ turi būti vienasmenis valdymo organas – vadovas, gali būti ir kolegialūs valdymo organai.

Privalumai

— Ribota civilinė atsakomybė – dalininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į VšĮ, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą.

— Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui – UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2 500 EUR).

— Šios formos įmonės steigimas patrauklus tuo, kad VšĮ moka pelno mokestį tik nuo ūkinės komercinės veiklos pajamų, o jei mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 000 EUR, tai pelno dalis neviršijanti 7 250 EUR nėra apmokestinama.

— VšĮ gali vykdyti komercinę veiklą.

— VšĮ gali gauti paramą iš juridinių ir fizinių asmenų.

— Galimybė pasitraukti iš veiklos perleidžiant dalininko teises kitiems asmenims.

Trūkumai

— VšĮ pelnas negali būti išmokamas dalininkams, todėl dalininkai pinigus iš įmonės gali gauti tik išmokant darbo užmokestį.

— VšĮ negali būti pertvarkyta į UAB.

— VšĮ gali verstis tik jos įstatuose nurodyta veikla.

 

Apmokestinimas

— Pelno mokestis – visos išvardintos įmonių formos moka tokį patį pelno mokestį. Pranašumą turi VšĮ, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali nemokėti pelno mokesčio nuo 7 250 EUR pelno sumos.

— Darbo mokesčiai – visos išvardintos įmonių formos moka vienodus darbo mokesčius. Pranašumą turi MB ir IĮ, kurių steigėjai gali dirbti įmonėje nesudarydami darbo sutarties ir nemokėdami didelių darbo mokesčių. MB ir IĮ su vadovu gali sudaryti civilinę sutartį ir mokėti mažesnius sodros mokesčius nei kitos įmonės, kurios su vadovais privalo sudaryti darbo sutartį.

— Pridėtinės vertės mokestis – visos išvardintos įmonių formos PVM apmokestinamos vienodai.

— Pelno išmokėjimas – visų išvardintų įmonių akcininkai / nariai / savininkai už įmonės jiems išmokėtą pelno dalį moka vienodą pajamų mokestį.

 

Kiek mokesčių sutaupo MB
IšskleistiSuskleisti

Informacija atnaujinta 2021.09.01

 

Mažoji bendrija su vadovu sudaro ne darbo, o paslaugų sutartį, todėl vadovo (jeigu jis yra MB narys) pajamos apmokestinamos tik 15 % pajamų mokesčiu.

MB narys (steigėjas) gali teikti bendrijai paslaugas sudarydamas su MB paslaugų sutartį, todėl nario gautos pajamos apmokestinamos tik 15 % pajamų mokesčiu.

Nors dividendai taip pat apmokestinami 15 % pajamų mokesčiu, tačiau minėtos MB išmokos už gautas paslaugas yra laikomos MB sąnaudomis, todėl mažina apmokestinamąsias pajamas skirtingai nei dividendai, todėl mokestinė nauda paslaugų atveju apčiuopiamai didesnė.

Palyginimui UAB privalo įdarbinti direktorių su kuriuo turi būti sudaryta darbo sutartis ir mokami darbo mokesčiai kurie sudaro   ̴ 40 %. Be to vadovo atlygis turi būti didesnis nei minimalus, nes už kvalifikuotą darbą negalima mokėti minimalaus atlygio.

Pažvelkite į supaprastintą pavyzdį kuris parodo koks mokestinis skirtumas susidaro lyginant MB su UAB jeigu įmonėje yra vienas narys/akcininkas kuris yra ir įmonės vadovas:

 

UAB

UAB per metus uždirbo 100.000 pajamų.

Vadovo atlygis į rankas 1000 mėn. / 12.000 m. / per metus sumokama 8.400 mokesčių.

UAB uždirbo 79.600 pelno (100.000 – 12.000 – 8.400) / pelnas apmokestinamas 15 % pelno mokesčiu 11.940.

UAB išmoka grynąjį pelną 67.660 (79.600 – 11.940) pajamos apmokestinamos 15 % pajamų mokesčiu 10.149.

Akcininkas/vadovas iš UAB gavo 69.511 (12.000 + 67.660 – 10.149).

Sumokėta mokesčių 30.489 (8.400 + 11.940 + 10.149).

 

MB

MB per metus uždirbo 100.000 pajamų.

Narys suteikė bendrijai paslaugų už 45.000 / šios pajamos apmokestinamos 15 % pajamų mokesčiu 6.750.

MB už kiekvieną narį privalo mokėti Privalomojo sveikatos draudimo įmokas 540 per metus.

MB uždirbo 54.460 pelno (100.000 – 45.000 – 540) / pelnas apmokestinamas 15 % pelno mokesčiu 8.169.

MB išmoka grynąjį pelną 46.291 (54.460 – 8.169) / pajamos apmokestinamos 15 % pajamų mokesčiu 6.944.

Narys/vadovas iš MB gavo 77.597 (45.000 – 6.750 + 46.291 – 6.944).

Sumokėta mokesčių 22.403 (6.750 + 540 + 8.169 + 6.944).

Mokestinis skirtumas sudaro 8.086 Eur.

Mokesčių skirtumas galėtų būti dar didesnis jei įmonės turėtų daugiau narių/akcininkų, nes ne tik MB vadovas, bet ir nariai turi galimybę gauti iš bendrijos pajamas už suteiktas paslaugas, o ne dividendų forma.

 

Apibendrinimas

— Šis modelis leidžia sutaupyti riboto dydžio sumas, kadangi jeigu MB nario pajamos už suteiktas paslaugas Lietuvoje viršija 45K, nuo viršijančios sumos reikia mokėti PVM, todėl didesnių sumų išsimokėti už paslaugas neverta.

— Toks mokesčių sutaupymas galimas tik įmonėms kuriose dirba patys nariai/akcininkai. Jeigu įmonė samdo vadovą iš šalies arba nariai/akcininkai yra investuotojai ir veikloje nedalyvauja, tuomet aprašytas modelis vargu ar įmanomas.

 

Pastabos

— Jeigu MB nario/vadovo metinės, tuo pačiu tarifu apmokestinamos, pajamos viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių, viršijanti pajamų dalis apmokestinama 20% GPM tarifu. 2021 metais 120 VDU sudaro 162.324 Eur.

— MB narys gali teikti tik tokias paslaugas bendrijai kurios yra būtinos MB pajamoms uždirbti (yra ir daugiau apribojimų).

Bendra MB nario bendrijai pagal civilines sutartis suteiktų paslaugų suma negali viršyti 100.000 eurų per kalendorinius metus.

 

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir teisiniais klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /  info@audita.lt

Kaip paskirstyti akcijas
IšskleistiSuskleisti

Informacija atnaujinta 2021.09.01

 

Jeigu UAB steigia keli akcininkai, nuo to kiek akcijų valdo kiekvienas akcininkas priklausys:

— kurie akcininkai lemia pelno paskirstymą ir dividendų išmokėjimą;

— kurie akcininkai lemia vadovo skyrimą ar nušalinimą;

— kurie akcininkai lemia dėl įmonės kapitalo keitimo, reorganizavimo, likvidavimo ir kt.

 

Susipažinkite su keliais akcijų pasiskirstymo modeliais:

— 50%+50%. Bendrovėje esant dviem akcininkams, toks akcijų pasiskirstymas gali sukelti sunkumų kilus nesutarimams tarp akcininkų, kadangi nė vienas iš jų negali daryti lemiamos įtakos priimant bendrovei svarbius sprendimus. Jeigu vienas iš akcininkų yra bendrovės direktorius jo rankose atsiduria įmonės valdymas ir jis turi galimybę veikti savo naudai, tuo tarpu kitas akcininkas beveik neturi priemonių įtakoti nei įmonės veiklos nei pelno skirstymo.

— 33%+33%+34%. Esant tokiam akcijų pasiskirstymo modeliui, bendrovėje gali strigti priėmimas sprendimų, kuriems reikalinga kvalifikuota balsų dauguma, pvz., skirstyti pelną reikalinga ne mažiau nei 2/3 balsų, taigi du akcininkai, turintys po 33% akcijų, negalės savo balsais nulemti, kad toks sprendimas būtų priimtas.

— Kai kurių sprendimų priėmimui įstatymas numato ne mažesnę nei 3/4 balsų daugumą, todėl 25% akcijų dalis gali būti reikšminga priimant svarbius įmonės sprendimus. Įstatuose galima nustatyti daugiau sprendimų kuriems priimti reikalinga 3/4 balsų dauguma, tokiu būdu suteikiant daugiau kontrolės akcininkams turintiems 25% akcijų.

Atkreipkite dėmesį, kad balsai skaičiuojami ne nuo visų, bet tik nuo dalyvaujančių susirinkime akcininkų turimų akcijų skaičiaus. Taigi visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujant ne visiems akcininkams, mažas skaičius akcijų įgyja didesnę reikšmę.

UAB steigimas nėra vien dokumentų registravimas Registrų centre. Steigimo metu priimti sprendimai gali turėti didelę reikšmę ateityje, todėl pasitarkite su teisininkais.

Buhalterija
Jeigu keičiate buhalterį
IšskleistiSuskleisti

Informacija atnaujinta 2021.09.01

 

Ką jums verta žinoti

— Buhalterį galima keisti bet kuriuo metu, nėra būtinybės laukti metų pabaigos.

— Nusprendę keisti buhalterinių paslaugų įmonę susitarkite dėl sutarties nutraukimo (gali būti numatyti ilgi įspėjimo terminai).

— Susitarkite kurį paskutinį mėnesį sutvarkys esamas buhalteris ir nuo kurio mėnesio gali pradėti naujas buhalteris. Taip pat susitarkite kuris buhalteris parengs metinę finansinę atskaitomybę, nes tai dažniausiai tampa ginčo objektu.

— Jeigu nuspręsite dirbti su mumis – mes pasirūpinsime, kad jūsų buhalterija būtų perduota tvarkingai.

 

Kaip vyksta buhalterijos perdavimas

— Susisieksime su jūsų buhalteriu ir suderinsime kaip jis turi paruošti buhalteriją perdavimui.

— Patikrinsime ar paruošti buhalteriniai duomenys atitinka reikalavimus.

— Perimsime duomenis ir dokumentus ir pasirašysime perdavimo-priėmimo aktą.

— Buhalterijos perėmimą galime atlikti jums nedalyvaujant.

 

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir teisiniais klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /  info@audita.lt

Kas privalo atlikti auditą
IšskleistiSuskleisti

Informacija atnaujinta 2021.09.01

 

Metinių finansinių ataskaitų auditą atlikti privalo:

— valstybės ir savivaldybės įmonės;

— viešojo intereso įmonės;

— akcinės bendrovės;

— uždarosios akcinės bendrovės, kuriose akcininkė yra valstybė ir (arba) savivaldybė;

— uždarosios akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, jeigu jų ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:

1. Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 3 500 000 EUR;

2. Balanse nurodyto turto vertė – 1 800 000 EUR;

3. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50.

 

Teisės aktai

1. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas(žr. 24 str.)

2. Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas

3. Audito įstatymas

Konsoliduotoji finansinė atskaitomybė
IšskleistiSuskleisti

Informacija atnaujinta 2021.09.01

 

Konsoliduotoji finansinė atskaitomybė yra įmonių grupės finansinė atskaitomybė, sudaryta ir pateikta kaip vienos įmonės finansinė atskaitomybė.

Įmonių grupė neprivalo sudaryti konsoliduotosios finansinės atskaitomybės, jeigu bendri įmonių grupės metinių finansinių ataskaitų rodikliai, dviejų iš eilės finansinių metų, įskaitant ataskaitinius finansinius metus, neviršija dviejų iš šių dydžių (ši nuostata netaikoma, jeigu įmonių grupėje yra viešojo intereso įmonė):

1. Pardavimo grynosios pajamosper ataskaitinius finansinius metus (neatskaitant tarpusavio pardavimo pajamų) – 9 600 000 EUR

2. Bendra balanse nurodyto turto vertė (neatskaitant tarpusavio sandorių) – 6 000 000 EUR;

3. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50.

 

Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos gali būti nekonsoliduojamos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1. Dukterinės įmonės akcijos įsigytos numatant jas parduoti per vienus metus nuo įsigijimo dienos;

2. Dukterinės įmonės veiklai taikomi reikšmingi ilgalaikiai apribojimai, kurie suvaržo jos galimybę perleisti patronuojančiai įmonei turtą ir lėšas ir įgyvendinti valdymą;

3. Informacija reikalinga konsoliduotajai finansinei atskaitomybei sudaryti, negali būti pateikta be ypač didelių išlaidų ir gaišaties.

Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos gali būti nekonsoliduojamos, jeigu ta įmonė nereikšminga įmonių grupės požiūriu t.y. jos turtas finansinių metų pabaigoje neviršija 5 proc. patronuojančios įmonės turto, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus neviršija 5 proc. patronuojančios įmonės pardavimo grynųjų pajamų per tą patį laikotarpį. Ši nuostata netaikoma, jeigu įmonių grupėje yra kelios dukterinės įmonės ir jų finansinių ataskaitų nekonsolidavus būtų pažeistas reikšmingumo principas ir reikalavimas teisingai parodyti įmonių grupės finansinę būklę.

Patronuojanti įmonė, turinti tik dukterines įmones, kurių kiekviena atskirai ir visos kartu yra nereikšmingos, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų gali nesudaryti.

Teisės aktai

1. Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas

2. 16-asis verslo apskaitos standartas „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į dukterines įmones”

    Aptarkime Jūsų poreikius šiandien

      Siųsti užklausą