Informacija atnaujinta 2024.01.04

Kai akcininkas suteikia paskolą įmonei, mokestinės pasekmės atsiranda šiais atvejais:

1. Įmonė išmokamas palūkanas gali priskirti prie leidžiamų atskaitymų, jei palūkanų norma atitinka rinkoje esančias palūkanas. Jei išmokamų palūkanų dydis viršija rinkoje esančias palūkanas, viršijanti dalis nebus laikoma leidžiamais atskaitymais (PMĮ 40str 2d.).

Nustatant palūkanų rinkos kainą, vienas iš kriterijų galėtų būti vidutinės komercinių bankų taikomos palūkanos, kurias skelbia Lietuvos bankas savo tinklalapyje. Tačiau ši informacija nėra pakankama, kadangi reikia įrodyti, už kokias palūkanas konkreti bendrovė gali pasiskolinti rinkoje iš nesusijusio asmens. Todėl rekomenduojame turėti paskolos sandorio su akcininku dokumentaciją, kuri pagrįstų taikomos palūkanų normos atitikimą rinkoje esančioms palūkanoms (pvz., komercinių bankų pasiūlymus bendrovei dėl paskolos sutarties sudarymo).

2. Jei pasiskolinta suma viršija bendrovės nuosavą kapitalą* daugiau nei 4 kartus, tai nuo viršijančios dalies mokamas palūkanas mokesčių administratorius gali pripažinti neleidžiamais atskaitymais ir apmokestinti kaip dividendus, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a) Palūkanų norma yra aukštesnė už rinkoje esančias palūkanas;
b) Akcininkas kontroliuoja** bendrovę paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

Tam, kad įrodyti, jog palūkanų norma nėra aukštesnė už rinkoje esančias palūkanas, rekomenduojama turėti paskolos sandorio su akcininku dokumentaciją, kuri pagrįstų taikomos palūkanų normos atitikimą rinkoje esančioms palūkanoms pvz., komercinių bankų pasiūlymus bendrovei dėl paskolos sutarties sudarymo.

3. Akcininkui fiziniam asmeniui (tiek Lietuvos gyventojui, tiek užsieniečiui) išmokamos palūkanos, kurių suma neviršija 120 VDU*** sumos, apmokestinamos taikant 15% gyventojų pajamų mokesčio tarifą, o palūkanų pajamų dalis viršijanti 120 VDU – 20% tarifu. Atkreipkite dėmesį, kad apskaičiuojant ar gyventojo pajamos neviršijo 120 VDU yra sumuojamos ne tik palūkanų pajamos, bet ir kitos gyventojo gautos pajamos (išskyrus darbo santykių, dividendų ir individualios veiklos pajamas), t.y. jeigu gausite palūkanų pajamas ir kitas apmokestinamąsias pajamas jos bus sumuojamos ir atitinkamai pritaikomi 15% ir 20% tarifai (GPMĮ 6str.).

4. Palūkanos, išmokamos Lietuvos juridiniam asmeniui, apmokestinamos taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą (15% arba 5%).

5. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, neapmokestinamos (PMĮ 5str. 1d. 2p.).

6. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris nėra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, apmokestinamos taikant 10% pelno mokesčio tarifą (PMĮ 5str. 1d. 2p.).

7. Akcininkas fizinis asmuo gali skolinti įmonei be palūkanų. Tokiu atveju nei akcininkui nei įmonei mokestinių pasekmių neatsiranda.

* Pasiskolintos sumos ir nuosavo kapitalo santykis apskaičiuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną (neįskaitant to mokestinio laikotarpio rezultato).

** Laikoma, kad akcininkas kontroliuoja bendrovę jei tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50% akcijų arba kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50% akcijų, o paties akcininko dalis yra ne mažesnė kaip 10% akcijų.

*** 120 VDU, 2024 m. sudaro 228.324 Eur (120 VDU * 1902.70 Eur).

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt

* 120 VDU, 2024 m. sudaro 228.324 Eur (120 VDU * 1902.70 Eur).

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Informacija atnaujinta 2024.01.04

Apie dividendus

Dividendus turi teisę gauti akcininkai, kurie akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dieną buvo bendrovės akcininkai, nepriklausomai nuo to, kokių metų pelnas yra skirstomas.

Dividendais taip pat laikomos akcininkų pajamos, gautos mažinant įmonės įstatinį kapitalą, jeigu šis kapitalas buvo padidintas iš įmonės pelno.

Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos paskirsčius įmonės pelną, laikomos dividendais (GPMĮ 12 str.).

Uždarosios akcinės bendrovės ir akcinės bendrovės dividendus gali išmokėti tik pinigais.

Dividendų negalima mokėti avansu. Dividendai dažniausiai skiriami vieną kartą metuose, kuomet yra suskaičiuojamas pasibaigusių metų rezultatas, tačiau jie gali būti skiriami ir už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, jeigu yra tenkinami visi nustatyti reikalavimai dėl tarpinių dividendų mokėjimo.

Dividendų apmokestinimas 

Jeigu dividendus gauna fiziniai asmenys jie apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jeigu juridiniai asmenys – pelno mokesčiu (PM).

Lietuvos įmonė moka Lietuvos gyventojui

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, apmokestinami 15% GPM.

Lietuvos įmonė moka užsieniečiui

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Užsieniečiui, Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jeigu Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su valstybe, kurios gyventojas yra dividendus gaunantis Užsienietis, tuomet dividendai apmokestinami abejose šalyse pagal sutartyje numatytus tarifus, kuris Lietuvoje dažniausiai yra mažesnis nei standartinis tarifas.

Lietuvos įmonė moka kitai Lietuvos įmonei

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka kitai Lietuvos įmonei, nėra apmokestinami, jeigu dividendus gaunanti įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje įmonėje (PMĮ 33 str. 2 d.).

Jeigu įmonė, turėdama ketinimą valdyti akcijas ilgiau nei 12 mėnesių, pasinaudojo šia lengvata, tačiau vėliau perleido akcijas neišlaikiusi 12 mėnesių, išmokami dividendai turi būti apmokestinti 15% PM.

Jei dividendus gaunanti įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, išmokami dividendai apmokestinami 15% PM.

Lietuvos įmonė moka užsienio įmonei

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Užsienio įmonei, nėra apmokestinami, jeigu Užsienio įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje įmonėje ir nėra įregistruota tikslinėse teritorijose.

Jeigu Užsienio įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė išmokėdama dividendus privalo sumokėti 15% PM. Jeigu Lietuva su valstybe, kurioje įregistruota dividendus gaunanti Užsienio įmonė, yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, taikomas sutartyje numatytas tarifas.

Pastaba: jei Užsienio įmonė tenkina viršuje nurodytas sąlygas, pagal kurias jai išmokami dividendai nėra apmokestinami, tuomet mokesčio tarifas, numatytas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje, netaikomas.

Užsienio įmonė moka Lietuvos įmonei

Dividendai, kuriuos Užsienio įmonė išmoka Lietuvos įmonei, Lietuvoje neapmokestinami, jeigu:

— Užsienio įmonė yra įregistruota Europos ekonominės erdvės valstybėje ir yra pelno ar jam tapataus mokesčio mokėtoja; arba

— Lietuvos įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje Užsienio įmonėje ir ši įmonė nėra įregistruota tikslinėse teritorijose.

Jeigu nėra tenkinama nei viena iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė nuo gautų dividendų iš Užsienio įmonės moka 15% PM.

Užsienio įmonė moka Lietuvos gyventojui

Dividendai, kuriuos Užsienio įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jeigu Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su valstybe, kurioje įregistruota dividendus išmokanti įmonė, tuomet dividendai apmokestinami pagal sutartyje numatytą tarifą, kuris dažniausiai yra mažesnis nei standartinis tarifas.

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt

Informacija atnaujinta 2024.01.04

Avansinis pelno mokestis mokamas kiekvieną ketvirtį šiomis datomis 03.15 / 06.15 / 09.15 / 12.15. Avansinio mokesčio dydis priklauso nuo pasirinkto apskaičiavimo būdo. Galimi šie būdai:

1. Pagal praėjusių metų veiklos rezultatą (uždirbtą pelną).

2. Pagal numatomą kitų metų veiklos rezultatą.

Jeigu prognozuojate, kad įmonės pelnas einamaisiais metais bus mažesnis nei buvo praeitais metais, tuomet taikant 2-ąjį skaičiavimo būdą avansinis pelno mokestis bus mažesnis.

Jeigu jūsų buhalteris avansinį pelno mokestį apskaičiuodavo taikant 1-ąjį būdą, pasitarkite su juo dėl būdo pakeitimo.

Norėdami pakeisti mokesčio apskaičiavimo būdą, pažymėkite tai pateikdami avansinio pelno mokesčio deklaraciją. Jeigu už I ketvirtį deklaraciją jau pateikėte, o dabar norėtumėte keisti būdą, tai galite padaryti šią deklaraciją pateikdami iš naujo.

Pastabos

— Naujai įregistruotos įmonės už pirmus mokestinius metus avansinio pelno mokesčio nemoka. Mokesčio taip pat nemoka įmonės kurių praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 300 000 eurų.

— Avansinio pelno mokesčio suma apskaičiuota pagal numatomą pelną turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % faktiškos metinio pelno mokesčio sumos. Jeigu prognozės bus neteisingos ir avansinio pelno mokesčio suma bus mažesnė – VMI skaičiuos delspinigius.

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 250 2657  /  info@audita.lt

Informacija atnaujinta 2022.03.09

Įmonės teikiančios paramą gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, t.y. apmokestinamas pelnas gali būti sumažintas suteiktos paramos suma 2 kartus, pvz.:

— įmonė uždirbo 100.000 pelno,
— paramai skyrė 20.000
— pelno mokesčiu bus apmokestinama 60.000 suma (100.000 – (20.000 * 2)

Tačiau apmokestinamo pelno sumažinimo suma negali viršyti 40% apmokestinamojo pelno,. Jei minėtame pavyzdyje parama būtų 30.000, tai pelno mokesčiu būtų apmokestinama tokia pati 60.000 suma, nes apmokestinamą pelną mažinanti suma negali būti didesne nei 40% apmokestinamo pelno.

Norint pasinaudoti lengvata, parama turi būti suteikta paramos gavėjui kuris atitinka Labdaros ir paramos įstatyme nustatytus kriterijus:

— paramos gavėjais yra Lietuvoje įsteigta organizacija kurios veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jo dalyviams; arba
— paramos gavėjais yra užsienyje įsteigta lietuvių bendruomenė ir kita lietuviška organizacija, įtraukta į patvirtintą sąrašą; arba
— paramos gavėjais yra Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta organizacija, kurios veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jos dalyviams.

Atkreipkite dėmesį, kad Ukrainos centrinio banko sukurta sąskaita paramos rinkimui neatitinka nė vieno iš šių reikalavimų, todėl įmonės pervedančios paramos lėšas į Ukrainos sąskaitą formaliai negali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.

VMI išsakė poziciją, kad vadovausis turinio viršenybės prieš formą principu, vertins kiekvieną konkretų atvejį ir nestabdys mokestinių lengvatų taikymo dėl formalių neatitikimų.

Finansų ministerija planuoja keisti Labdaros ir paramos įstatymą, bei sudaryti sąlygas verslui tiesiogiai teikti paramą Ukrainos paramos gavėjams. Planuojama, kad priėmus įstatymo pakeitimus, lengvatos nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant pelno mokestį už 2022 m.

Pastabos

— Jei parama suteikta grynais pinigais, apmokestinamo pelno negalima mažinti paramos suma, kuri viršija 250 MGL dydžio sumą vienam paramos gavėjui per mokestinį laikotarpį.
— Paramą galima teikti neatlygintinai perduodant pinigines lėšas ar bet kokį kitą turtą (įskaitant pagamintas arba įsigytas prekes), suteikiant paslaugas. Teikiant paramą ilgalaikiu materialiuoju turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto likutinei vertei. Teikiant paramą kitu turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto įsigijimo kainai. Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių paslaugų savikainai.

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt

Informacija atnaujinta 2023.09.01

Kodėl įmonės perka savas akcijas

— Įmonės kurių akcijomis prekiaujamas biržoje tokiu būdu gali paskirstyti pelną akcininkams, tai lyg dividendų išmokėjimas, tik šiuo atveju akcininkai gauna ne pinigus, bet įgyja teisę į didesnę įmonės turto ir būsimo pelno dalį. Toks akcijų supirkimas panašus į pinigų reinvestavimą neišmokant pinigų.

— Išmokant dividendus reikia sumokėti pajamų mokestį, o superkant savas akcijas mokesčių nėra, todėl šis būdas turi reikšmingą privalumą.

— Įmonės gali supirkti savas akcijas norėdamos jas suteikti savo darbuotojams kaip motyvacinę priemonę.

— Privačios įmonės akcijų supirkimą gali naudoti išperkant akcijas iš norinčių pasitraukti akcininkų. Jei pasitraukiančio akcininko akcijas įsigyja pati įmonė, tuomet pasitraukiantis akcininkas parduoda akcijas, o likę akcininkai įgyja didesnę įmonės turto ir būsimo pelno dalį neinvestuodami asmeninių lėšų.

Kokią įtaką daro savų akcijų įsigijimas

— Sumažėja akcijų skaičius ir atitinkamai įstatinis kapitalas.

— Sumažėja įmonės turtas, nes įmonė išleidžia pinigus akcijoms įsigyti kurias vėliau anuliuoja.

— Sumažėja akcininkų skaičius, todėl įmonės turtas ir ateityje uždirbtas pelnas tenka mažesniam kiekiui akcininkų.

— Biržoje prekiaujamų akcijų kaina turi tendenciją augti, nes sumažėjus akcijų skaičiui, vienai akcijai tenka daugiau pelno, be to pagerėja P/E ir nuosavo kapitalo grąžos rodikliai.

— Pablogėja likvidumo rodiklis, nes įmonė išleidžia pinigus, kai tuo tarpu įsipareigojimai lieka tokie patys.

Akcinių bendrovių įstatyme numatyti apribojimai

— Įmonės turimų ir/ar įsigyjamų savų akcijų bendra nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo.

— Įmonė negali įsigyti savų akcijų, jeigu jos nuosavas kapitalas taptų mažesnis už įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą, todėl sprendimas supirkti savas akcijas turi įtakos dividendų išmokėjimui.

— Įmonė įsigijusi savų akcijų, neturės teisės naudotis jų teikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, pvz. bendrovė negali sau skirti dividendų, įsigytos akcijos negalės dalyvauti balsavime.

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Informacija atnaujinta 2024.02.09

Jeigu naują automobilį perkate už 30 000, o seną už 15 000 greičiausiai manote, kad senas automobilis kainuoja 15 000 pigiau.

Tačiau realybė yra tokia, kad automobilis kainuoja tiek kiek jis atpinga per naudojamą laikotarpį. Jeigu automobilį naudojote 5 metus, o vėliau jį pardavėte, tuomet išleidote pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą.

Pavyzdys

Naują automobilį pirkote už 30 000, pardavėte už 15 000, vadinasi per 5 metus išleidote 15 000.

Seną automobilį pirkote už 15 000, pardavėte už 5 000, vadinasi per 5 metus išleidote 10 000.

Išvada

Naujas automobilis kainavo brangiau ne 15 000 kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet 5 000.

Šią sumą padalinus iš 60 mėnesių (5 metai) gausime, kad naujas automobilis kainavo brangiau 83 per mėnesį. Papildomai reikėtų atimti mažesnes kuro ir remonto išlaidas, bei pridėti didesnes draudimo išlaidas ir gausite tikslią sumą, kuri greičiausiai jus nustebins.

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Informacija atnaujinta 2021.09.01

Darbdavys negali vienašališkai, be darbuotojo sutikimo, sumažinti darbuotojo algos, išskyrus šias išimtis:

1. Kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas.

2. Kai kolektyvinės sutarties nuostatomis keičiamos visos įmonės ar tam tikros kategorijos darbuotojų darbo apmokėjimas. Darbuotojo raštiškas sutikimas reikalingas tik tuo atveju, jeigu dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo sumažėja to darbuotojo alga, sulygta darbo sutartyje, sudarytoje iki kolektyvinės sutarties sudarymo.

3. Kai keičiamos darbo apmokėjimo sąlygos įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose ir darbo sutartyje nėra konkrečios nuorodos į šiuos dokumentus.

Pavyzdys

Darbo sutartyje nustatytos tokios apmokėjimo sąlygos: darbuotojui mokama 2 000 Eur fiksuota darbo užmokesčio dalis ir kintamoji dalis – iki 30 proc. fiksuotos darbo užmokesčio dalies dydžio (nėra nuorodos į konkretų dokumentą). Tokiu atveju kintamoji dalis apskaičiuojama ir mokama pagal vadovo įsakymu patvirtintą tvarką. Pakeitus šią tvarką, darbuotojo sutikimo dėl kintamosios dalies nereikės, nes darbo sutartyje įtvirtintos apmokėjimo sąlygos nebus keičiamos.

Patarimai darbdaviui

— Darbo sutartyje numatyti tik fiksuotą darbo užmokesčio dalį ir neaptarti priedų, premijų mokėjimo. Priedus, premijas rekomenduojama numatyti lokaliuose dokumentuose (nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose), nes tokiu atveju priedus, premijas darbdavys gali savo nuožiūra keisti, mokėti ar nemokėti ir tam nereikia darbuotojo raštiško sutikimo.

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Informacija atnaujinta 2024.01.04

Vadovo pareigos

Civilinis kodeksas (CK) bei Akcinių bendrovių įstatymas (ABĮ) nustato vadovui pareigas, kurių jis privalo laikytis bei kuriomis privalo vadovautis savo veikloje:

1. Pareiga veikti sąžiningai ir protingai;

2. Pareiga veikti bendrovės akcininkų naudai;

3. Lojalumo pareiga;

4. Konfidencialumo pareiga;

5. Interesų konfliktų vengimo pareiga;

6. Bendrovės informacijos ir turto nenaudojimas;

7. Informavimas apie vadovo sandorius su bendrove.

Šios pareigos, įpareigoja vadovą vadovautis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, laikytis įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, elgtis taip, kad jo veikla neprieštarautų bendrovės veiklos tikslams bei būtų suderinta su bendrovės vidaus dokumentais. Pažeidus nurodytas pareigas bei  reikalavimus, atsiranda vadovo atsakomybės klausimas.

Atsakomybės rūšys

Vadovui, priklausomai nuo atliktų veiksmų, gali būti taikoma skirtinga atsakomybė:

1. Drausminė atsakomybė gali būti taikoma už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus pvz. atskleidus komercines ar technologines paslaptis akcininkai vadovui gali taikyti vieną iš drausminių nuobaudų – pastabą, papeikimą ar atleidimą iš darbo;

2. Civilinė atsakomybė sietina su akcininkų teise pareikšti ieškinį vadovui dėl visiško žalos, atsiradusios dėl vadovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo pvz. vadovui sudarius sandorį viršijant savo kompetencijos ribas;

3. Administracinė atsakomybė taikoma skiriant administracines nuobaudas už administracinės teisės pažeidimus pvz. administracinę nuobaudą už pažeidimus apskaitos srityje gali paskirti mokesčių inspekcija;

4. Baudžiamoji atsakomybė, kurios sankcijos apima – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, baudų paskyrimą, areštą, laisvės atėmimą – gali būt taikoma už nusikaltimus finansų sistemai (tai apima tiek aplaidų, apgaulingą apskaitos tvarkymą, tiek mokesčių nesumokėjimą). Taikytiną sankciją už baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus siūlo prokuroras o sprendimą dėl jos paskyrimo priima teismas.

Už ką atsako bendrovės vadovas 

1. Už žalą dėl įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo:

a) Vadovaujantis Įmonių atskaitomybės įstatymo 28 str. bendrovės vadovas užtikrina finansines ataskaitas rengiančio asmens parinkimą bei teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkines operacijas ir kitos informacijos, reikalingos finansinėms ataskaitoms parengti, teikimą laiku finansines ataskaitas rengiančiam asmeniui, o taip pat bendrovės vadovas atsako už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui (taikoma administracinė atsakomybė);

b) Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. vadovas atsako už įvairias veiklos organizavimo sritis (taikoma administracinė atsakomybė);

c) Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu vadovas atsako už šiame įstatyme numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą pvz. nedeklaravus deklaruotino mokesčio, arba neteisėtai pritaikius mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių neteisėtai sumažinus mokėtiną mokestį (gali būti taikoma tiek administracinė tiek baudžiamoji atsakomybė).

2. Už žalą atsiradusią dėl bendrovės įstatų, kitų vidaus dokumentų (akcininkų sprendimų, valdybos nutarimų) pažeidimo:

a) Jei vadovas pažeidė konfidencialumo, lojalumo pareigą ir paskleidė apie bendrovę tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl kurios pablogėjo bendrovės dalykinė reputacija, iš vadovo gali būti reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo;

b) Jei vadovas pažeidė lojalumo pareigą bei pareigą veikti bendrovės akcininkų naudai, ir sudarė sandorį kitomis sąlygomis, nei buvo numatyta valdybos, akcininkų sprendime ir todėl bendrovė patyrė nuostolių, iš vadovo gali būti reikalaujama visiško žalos atlyginimo.

Jei vadovas sudarė sandorį viršydamas savo kompetencijos ribas, toks sandoris tampa privalomas bendrovei. Įstatymo numatyta išimtis – atvejis, kai sandorį sudaręs trečiasis asmuo žinojo, kad vadovas viršija savo kompetencijos ribas. Tokiu atveju sandoris bendrovei prievolių nesukelia.

Savo kompetencijos ribas viršijęs vadovas yra subsidiariai atsakingas už bendrovės prievolių įvykdymą trečiajam asmeniui pagal šį sandorį, t.y. jei bendrovė nepatenkina trečiojo asmens reikalavimų, tokia prievolė tenka sandorį sudariusiam vadovui.

Kaip apriboti vadovo veiksmus

Apribojimai sandoriams – bendrovės įstatuose gali būti nustatomi vadovo veiklos apribojimai tam tikriems sandoriams, numatant, kad sandoriams, viršijantiems įstatuose numatyta sumą, reikalingas akcininkų pritarimas pvz. sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė nei numatyta įstatuose, investavimo, perleidimo ar nuomos. Visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nepanaikina vadovo atsakomybės už priimtus sprendimus.

Valdybos sudarymas – bendrovėje gali būti sudaroma valdyba. Sudarius valdybą sprendimų priėmimas svarbiausiais bendrovės veiklos klausimais atitenka valdybos nariams, kurių turi būti ne mažiau kaip trys pvz. valdyba priima sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo, įkeitimo ir pan. Jei bendrovėje valdyba nesudaroma, sprendimų priėmimas dėl visų nurodytų klausimų atitenka vadovui.

Kiekybinio atstovavimo nustatymas – bendrovės įstatuose gali būti numatyta, kad bendrovės vardu sandorius gali sudaryti tik keletas asmenų kartu. Toks atstovavimas vadinamas kiekybiniu. Įstatuose turi būti nustatyta konkreti tokio atstovavimo taisyklė pvz. nurodant, kad vadovas veikia kartu su vienu valdybos nariu arba kartu su visa valdyba.  Jei kiekybinis atstovavimas yra nustatytas bendrovės įstatuose ir yra įregistruotas juridinių asmenų registre, sandoris, kurį sudarė tik vienas iš asmenų, turinčių teisę jį sudaryti, nesukurs prievolių bendrovei, tol kol valios neišreikš kitas, kiekybinio atstovavimo taisyklėje, nurodytas asmuo.

Kaip apriboti vadovo atsakomybę

Visiško žalos atlyginimo išimties galimybė numatyta CK t.y. vadovo atsakomybė gali būti apribota įstatais arba sutartimi tarp bendrovės vadovo ir bendrovės. Būdai, vadovo atsakomybei apriboti:

1. Įtraukti vadovo atsakomybę ribojančias nuostatas į:

a) Darbo sutartį;

b) Visiškos materialinės atsakomybės sutartį;

c) Įstatus.

Svarbu tai, kad atsakomybę ribojančios nuostatos neprieštarautų imperatyvioms (privalomoms) įstatymų normoms. Susitarimas dėl vadovo atsakomybės apribojimo ar netaikymo už žalą, padarytą dėl tyčios ar neatsargumo, negalioja. Civilinė atsakomybė gali būti apribojama:

— Nustatant maksimalų atlygintinų nuostolių dydį;

— Apribojant atsakomybę tiesioginiais nuostoliais, pvz. tik konkrečiomis išlaidomis.

2. Sudaryti darbuotojų pareiginius nuostatus, nurodant konkrečias darbuotojų pareigas ir atsakomybę už tų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir taip „padalinti” vadovo atsakomybę su darbuotojais.

3. Apdrausti  vadovo civilinę atsakomybę. Draudimu suteikiama draudimo apsauga dėl vadovo netinkamų veiksmų rezultatų – draudikas atlygina žalą tretiesiems asmenims arba bendrovei.

Praktikoje dažniausi vadovų pažeidimai padaromi: tinkamai neužtikrinant bendrovės apskaitos ir atskaitomybės tvarkymo; nesilaikant pagrindinių verslo administravimo taisyklių (pvz., skolinant lėšas neįvertinus skolininko rizikingos finansinės padėties); prisiimant įsipareigojimus tinkamai neįvertinus bendrovės galimybių; nevykdant teisėtų ir pagrįstų bendrovės kreditorių reikalavimų, sudarant sandorius su susijusiais asmenimis ne rinkos sąlygomis arba nustatant nors ir teisėtas, tačiau bendrovei nenaudingas sąlygas ir t.t.

Lietuvos teismų spręstų ginčų dėl bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įmonei atlyginimo nėra labai daug, tai leidžia daryti dvi prielaidas: pirma – ginčai, susiję su vadovo atsakomybės klausimais, išsprendžiami neteisminiu būdu; antra – vadovo atsakomybės principai Lietuvos teisinėje sistemoje dar nėra visiškai įgyvendinti.

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Informacija atnaujinta 2024.02.01

Lietuvoje dažniausiai naudojamos šios įmonių formos:

— UAB – populiariausia įmonės forma, tinkanti bet kokio dydžio veiklai.

— MB – populiari, smulkiam verslui skirta forma.

— IĮ – smulkiam verslui skirta forma, tačiau steigėju gali būti tik vienas asmuo, o už įmonės prievoles savininkas atsako savo turtu.

— AB – skirta dideliam verslui, tinka kai akcijos platinamos viešai.

— VšĮ – skirta pelno nesiekiančiai veiklai.

Svarbiausi kriterijai lemiantys įmonės teisinės formos pasirinkimą:

1. Steigėjų atsakomybė (ar už įmonės prievoles atsakoma asmeniniu turtu).

2. Valdymo, sprendimų priėmimo, balsavimo būdai.

3. Apmokestinimas.

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ

— UAB yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už neįvykdytas UAB prievoles.

— Steigėjais gali būti bet kokios valstybės fiziniai ir juridiniai asmenys. Akcininkų skaičius neribojamas.

— Minimalus įstatinio kapitalo dydis yra 1 000 EUR. Įstatinis kapitalas gali būti formuojamas pinigais arba turtu, tačiau visais atvejais piniginis įnašas negali būti mažesnis nei 1 000 EUR.

— UAB vadovu gali būti bet kokios pilietybės fizinis asmuo. Privaloma įdarbinti vadovą. Su vadovu sudaroma darbo sutartis.

— UAB akcininkai turi teisę gauti pelno dalį (dividendą) proporcingai turimų akcijų skaičiui. UAB pelnas gali būti skirstomas daugiau nei vieną kartą metuose. Dividendus mokėti avansu draudžiama.

— UAB akcijas galima parduoti arba perleisti kitu būdu.

— UAB galima likviduoti, jei ši neturi skolų. Likvidavimo procedūra trunka 5-8 mėnesius.

— UAB yra aiškiai reglamentuota ir nekelianti abejonių įmonės forma kuri tinka bet kokios veiklos ir bet kokio dydžio verslui.

Valdymas

— Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl balsuojant didžiausią įtaką turi daugiausia akcijų įsigijęs asmuo.

— Sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau kaip 1/2 balsavime dalyvavusių akcininkų balsų.

— Kai kuriems sprendimams priimti numatyta ne mažesnė kaip 2/3 ar 3/4 balsų dauguma, pvz. sprendimą dėl dividendų išmokėjimo galima priimti jeigu už tokį sprendimą surenkama ne mažiau nei 2/3 balsų.

— UAB turi būti vienasmenis valdymo organas – vadovas, gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas – valdyba.

MAŽOJI BENDRIJA

— Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas MB prievoles.

— MB gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų (juridiniai asmenys negali būti steigėjais).

— MB nereikia įnešti nustatyto dydžio įstatinį kapitalą, tačiau mažosios bendrijos nariai turi įnešti įnašus (jų dydį nustato patys nariai).

— MB pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui.

— Narys gali dirbti MB nesudarydamas darbo sutarties, t.y. nereikia mokėti didelių mokesčių nuo darbo užmokesčio. Narys gali teikti paslaugas bendrijai ir už tai gauti atlygį kuris negali viršyti 100.000 Eur per metus. Tokios nario pajamos apmokestinamos tik 15 % pajamų mokesčiu.

— Mažoji bendrija gali veikti su vadovu arba be jo. Jeigu yra vadovas su juo sudaroma paslaugų (civilinė) sutartis. Išmokos pagal tokią sutartį apmokestinamos 15 % tarifu, t.y. gerokai mažiau nei pagal darbo sutartį ̴ 40%.

— MB galima pertvarkyti į UAB.

Valdymas

Galimi šie Mažosios bendrijos valdymo organai:

1. Tik narių susirinkimas. Tokiu atveju narių susirinkimas yra kartu ir valdymo organas, vienas iš narių paskiriamas mažosios bendrijos atstovu, kuris iš esmės atlieka vadovo funkcijas.

2. Narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – vadovas, šiuo atveju su vadovu sudaroma paslaugų (civilinė) sutartis.

— Svarbiausius sprendimus nariai priima balsavimu. Vienas narys turi vieną balsą, nepriklausomai nuo jo įnašo dydžio.

— Jei mažoji bendrija turi vadovą, nuostatuose gali būti nustatyta kitokia balsavimo tvarka (pvz., balsų skaičius priklauso nuo įnašo dydžio).

— Sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau kaip 1/2 visų mažosios bendrijos narių balsų.

— Kai kuriems sprendimams numatyta ne mažesnė kaip 2/3 balsų dauguma (pvz., dėl metinio pelno paskirstymo), yra sprendimų, kurie priimami vienbalsiai (pvz., dėl pelno paskirstymo už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį, dėl naujų narių priėmimo).

MB puikiai tinkam šiomis aplinkybėmis:

1. Jeigu verslas yra smulkus (pajamos neviršija 100.000 Eur).

2. Jeigu verslui netrukdo smulkios įmonės įvaizdis.

3. Jeigu nedidelis mokesčių sutaupymas yra reikšmingas jūsų verslui.

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Informacija atnaujinta 2023.11.01

Klasikinė situacija

2 akcininkai įsteigė įmonę, kurios akcijas pasidalino po lygiai 50/50, o vienas iš jų tapo vadovu.

Įmonė kurį laiką veikė sėkmingai, augo užsakymai, didėjo pelnas, tačiau vieną dieną akcininkų požiūris išsiskyrė. Nesutarimui paaštrėjus jie susidūrė su netikėtomis problemomis:

— įmonė nemokėjo dividendų, nes nei vienam akcininkui neužteko balsų sprendimui priimti;

— akcininkai negalėjo pakeisti vadovo, nes nei vienam neužteko balsų sprendimui priimti;

— vadovu tapęs akcininkas galėjo naudotis įmonės resursais, nes vadovas daugelį sprendimų gali priimti be akcininkų pritarimo;

— vadovas galėjo atleisti kitą akcininką (dirbusį įmonėje) ir atriboti jį nuo įmonės veiklos.

Deja tokios situacijos susiklosto dažnai ir nepriklausomai nuo to kiek įmonėje yra akcininkų.

Akcininkų sutartis

Norėdami išvengti panašių situacijų, akcininkai gali sudaryti akcininkų sutartį ir susitarti kaip jie elgsis tam tikrose situacijose.

Pavyzdžiui akcininkai gali susitarti, kad nepriėmus sprendimo dėl pelno skirstymo, įmonė privalo išmokėti dividendais nustatytą dalį skirstytino pelno.

Akcininkai gali susitarti, kad vadovas skiriamas nustatytam laikotarpiui, o jam pasibaigus sprendimą dėl vadovo priima vis kitas akcininkas.

Akcininkai taip pat gali susitarti: kaip būtų išperkamos akcijos, jeigu jie nebegali dirbti kartu; ar akcininkai gali vykdyti konkuruojančią veiklą; kaip akcininkas gali gauti informaciją apie įmonės veiklą; ir kitus klausimus.

Akcininkų sutartį galima sudaryti steigiant įmonę ar jau vykdant veiklą, svarbu tai padaryti anksčiau nei prasidės nesutarimai.

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Informacija atnaujinta 2024.01.04

Jeigu UAB steigia keli akcininkai, nuo to kiek akcijų valdo kiekvienas akcininkas priklausys:

— kurie akcininkai lemia pelno paskirstymą ir dividendų išmokėjimą;

— kurie akcininkai lemia vadovo skyrimą ar nušalinimą;

— kurie akcininkai lemia dėl įmonės kapitalo keitimo, reorganizavimo, likvidavimo ir kt.

Susipažinkite su keliais akcijų pasiskirstymo modeliais:

— 50%+50%. Bendrovėje esant dviem akcininkams, toks akcijų pasiskirstymas gali sukelti sunkumų kilus nesutarimams tarp akcininkų, kadangi nė vienas iš jų negali daryti lemiamos įtakos priimant bendrovei svarbius sprendimus. Jeigu vienas iš akcininkų yra bendrovės direktorius jo rankose atsiduria įmonės valdymas ir jis turi galimybę veikti savo naudai, tuo tarpu kitas akcininkas beveik neturi priemonių įtakoti nei įmonės veiklos nei pelno skirstymo.

— 33%+33%+34%. Esant tokiam akcijų pasiskirstymo modeliui, bendrovėje gali strigti priėmimas sprendimų, kuriems reikalinga kvalifikuota balsų dauguma, pvz., skirstyti pelną reikalinga ne mažiau nei 2/3 balsų, taigi du akcininkai, turintys po 33% akcijų, negalės savo balsais nulemti, kad toks sprendimas būtų priimtas.

— Kai kurių sprendimų priėmimui įstatymas numato ne mažesnę nei 3/4 balsų daugumą, todėl 25% akcijų dalis gali būti reikšminga priimant svarbius įmonės sprendimus. Įstatuose galima nustatyti daugiau sprendimų kuriems priimti reikalinga 3/4 balsų dauguma, tokiu būdu suteikiant daugiau kontrolės akcininkams turintiems 25% akcijų.

Atkreipkite dėmesį, kad balsai skaičiuojami ne nuo visų, bet tik nuo dalyvaujančių susirinkime akcininkų turimų akcijų skaičiaus. Taigi visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujant ne visiems akcininkams, mažas skaičius akcijų įgyja didesnę reikšmę.

UAB steigimas nėra vien dokumentų registravimas Registrų centre. Steigimo metu priimti sprendimai gali turėti didelę reikšmę ateityje, todėl pasitarkite su teisininkais.

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Informacija atnaujinta 2024.01.04

Mažoji bendrija su vadovu sudaro ne darbo, o paslaugų sutartį, todėl vadovo (jeigu jis yra MB narys) pajamos apmokestinamos tik 15 % pajamų mokesčiu.

MB narys (steigėjas) gali teikti bendrijai paslaugas sudarydamas su MB paslaugų sutartį, todėl nario gautos pajamos apmokestinamos tik 15 % pajamų mokesčiu.

Nors dividendai taip pat apmokestinami 15 % pajamų mokesčiu, tačiau minėtos MB išmokos už gautas paslaugas yra laikomos MB sąnaudomis, todėl mažina apmokestinamąsias pajamas skirtingai nei dividendai, todėl mokestinė nauda paslaugų atveju apčiuopiamai didesnė.

Palyginimui UAB privalo įdarbinti direktorių su kuriuo turi būti sudaryta darbo sutartis ir mokami darbo mokesčiai kurie sudaro   ̴ 40 %. Be to vadovo atlygis turi būti didesnis nei minimalus, nes už kvalifikuotą darbą negalima mokėti minimalaus atlygio.

Pažvelkite į supaprastintą pavyzdį kuris parodo koks mokestinis skirtumas susidaro lyginant MB su UAB jeigu įmonėje yra vienas narys/akcininkas kuris yra ir įmonės vadovas:

UAB

UAB per metus uždirbo 100.000 pajamų.

Vadovo atlygis į rankas 1000 mėn. / 12.000 m. / per metus sumokama 8.400 mokesčių.

UAB uždirbo 79.600 pelno (100.000 – 12.000 – 8.400) / pelnas apmokestinamas 15 % pelno mokesčiu 11.940.

UAB išmoka grynąjį pelną (dividendus) 67.660 (79.600 – 11.940) dividendų pajamos apmokestinamos 15 % pajamų mokesčiu 10.149.

Akcininkas/vadovas iš UAB gavo 69.511 (12.000 + 67.660 – 10.149).

Sumokėta mokesčių 30.489 (8.400 + 11.940 + 10.149).

MB

MB per metus uždirbo 100.000 pajamų.

Narys suteikė bendrijai vadovavimo paslaugų už 45.000 / šios pajamos apmokestinamos 15 % pajamų mokesčiu 6.750.

MB už kiekvieną narį privalo mokėti Privalomojo sveikatos draudimo įmokas 774 per metus.

MB uždirbo 54.226 pelno (100.000 – 45.000 – 774) / pelnas apmokestinamas 15 % pelno mokesčiu 8.134.

MB išmoka grynąjį pelną (dividendus) 46.092 (54.226 – 8.134) / dividendų pajamos apmokestinamos 15 % pajamų mokesčiu 6.914.

Narys/vadovas iš MB gavo 77.428 (45.000 – 6.750 + 46.092 – 6.914).

Sumokėta mokesčių 22.572 (6.750 + 774+ 8.134 + 6.914).

MB sumokėjo 7.917 Eur mažiau mokesčių.

Apibendrinimas

— Šis modelis leidžia sutaupyti riboto dydžio sumas, kadangi jeigu MB nario pajamos už suteiktas paslaugas Lietuvoje viršija 45K, nuo viršijančios sumos reikia mokėti PVM, todėl didesnių sumų išsimokėti už paslaugas neverta.

— Toks mokesčių sutaupymas galimas tik įmonėms kuriose dirba patys nariai/akcininkai. Jeigu įmonė samdo vadovą iš šalies arba nariai/akcininkai yra investuotojai ir veikloje nedalyvauja, tuomet aprašytas modelis vargu ar įmanomas.

Pastabos

— Jeigu MB nario/vadovo metinės, tuo pačiu tarifu apmokestinamos, pajamos viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių, viršijanti pajamų dalis apmokestinama 20% GPM tarifu. 2024 metais 120 VDU sudaro 228.324 Eur.

— MB narys gali teikti tik tokias paslaugas bendrijai kurios yra būtinos MB pajamoms uždirbti (yra ir daugiau apribojimų).

— Bendra MB nario bendrijai pagal civilines sutartis suteiktų paslaugų suma negali viršyti 100.000 eurų per kalendorinius metus.

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Ką jums verta žinoti

— Buhalterį galima keisti bet kuriuo metu, nėra būtinybės laukti metų pabaigos.

— Nusprendę keisti buhalterinių paslaugų įmonę susitarkite dėl sutarties nutraukimo (gali būti numatyti ilgi įspėjimo terminai).

— Susitarkite kurį paskutinį mėnesį sutvarkys esamas buhalteris ir nuo kurio mėnesio gali pradėti naujas buhalteris. Taip pat susitarkite kuris buhalteris parengs metinę finansinę atskaitomybę, nes tai dažniausiai tampa ginčo objektu.

— Jeigu nuspręsite dirbti su mumis – mes pasirūpinsime, kad jūsų buhalterija būtų perduota tvarkingai.

Kaip vyksta buhalterijos perdavimas

— Susisieksime su jūsų buhalteriu ir suderinsime kaip jis turi paruošti buhalteriją perdavimui.

— Patikrinsime ar paruošti buhalteriniai duomenys atitinka reikalavimus.

— Perimsime duomenis ir dokumentus ir pasirašysime perdavimo-priėmimo aktą.

— Buhalterijos perėmimą galime atlikti jums nedalyvaujant.

Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /  info@audita.lt

Informacija atnaujinta 2024.01.04

Metinių finansinių ataskaitų auditą atlikti privalo:

— valstybės ir savivaldybės įmonės;

— viešojo intereso įmonės;

— akcinės bendrovės;

— uždarosios akcinės bendrovės, kuriose akcininkė yra valstybė ir (arba) savivaldybė;

— uždarosios akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės;

jeigu jų ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:

1. Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 3 500 000 Eur;

2. Balanse nurodyto turto vertė – 1 800 000 Eur;

3. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50.

Teisės aktai

1. Įmonių atskaitomybės įstatymas (žr. 24 str.)

2. Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas

3. Audito įstatymas

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt

Informacija atnaujinta 2024.01.04

Konsoliduotoji finansinė atskaitomybė yra įmonių grupės finansinė atskaitomybė, sudaryta ir pateikta kaip vienos įmonės finansinė atskaitomybė.

Įmonių grupė neprivalo sudaryti konsoliduotosios finansinės atskaitomybės, jeigu bendri įmonių grupės metinių finansinių ataskaitų rodikliai, dviejų iš eilės finansinių metų, įskaitant ataskaitinius finansinius metus, neviršija dviejų iš šių dydžių (ši nuostata netaikoma, jeigu įmonių grupėje yra viešojo intereso įmonė):

1. Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus (neatskaitant tarpusavio pardavimo pajamų) – 9 600 000 EUR

2. Bendra balanse nurodyto turto vertė (neatskaitant tarpusavio sandorių) – 6 000 000 EUR;

3. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50.

Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos gali būti nekonsoliduojamos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1. Dukterinės įmonės akcijos įsigytos numatant jas parduoti per vienus metus nuo įsigijimo dienos;

2. Dukterinės įmonės veiklai taikomi reikšmingi ilgalaikiai apribojimai, kurie suvaržo jos galimybę perleisti patronuojančiai įmonei turtą ir lėšas ir įgyvendinti valdymą;

3. Informacija reikalinga konsoliduotajai finansinei atskaitomybei sudaryti, negali būti pateikta be ypač didelių išlaidų ir gaišaties.

Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos gali būti nekonsoliduojamos, jeigu ta įmonė nereikšminga įmonių grupės požiūriu t.y. jos turtas finansinių metų pabaigoje neviršija 5 proc. patronuojančios įmonės turto, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus neviršija 5 proc. patronuojančios įmonės pardavimo grynųjų pajamų per tą patį laikotarpį. Ši nuostata netaikoma, jeigu įmonių grupėje yra kelios dukterinės įmonės ir jų finansinių ataskaitų nekonsolidavus būtų pažeistas reikšmingumo principas ir reikalavimas teisingai parodyti įmonių grupės finansinę būklę.

Patronuojanti įmonė, turinti tik dukterines įmones, kurių kiekviena atskirai ir visos kartu yra nereikšmingos, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų gali nesudaryti.

Teisės aktai

1. Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas

2. 16-asis verslo apskaitos standartas „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į dukterines įmones”

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Informacija atnaujinta 2022.02.03

Nuo 2022 sausio Lietuvoje įsteigti visų teisinių formų juridiniai asmenys (išskyrus tuos kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė) privalės pateikti duomenis apie savo galutinius naudos gavėjus.

Duomenis galima pateikti tik elektronine forma Registrų centro savitarnoje. Tai gali padaryti vadovas arba įgaliotas asmuo.

Kas yra galutinis naudos gavėjas

Galutiniu naudos gavėju laikomas fizinis asmuo, kuriam priklauso juridinis asmuo, arba kuris tiesiogiai ar netiesiogiai valdo juridinį asmenį, arba jį kontroliuoja kitais būdais.

Tiesiogiai kontroliuojančiu asmeniu yra laikomas asmuo, kuriam juridiniame asmenyje priklausančių akcijų dalis viršija 25 %, arba kuris turi daugiau nei 25 % juridinio asmens turto.

Netiesiogiai kontroliuojančiu – fizinis asmuo, kurio kontroliuojama įmonė ar įmonės turi 25 % plius vieną akciją arba didesnę nei 25 % turto dalį kitame juridiniame asmenyje.

Duomenų teikimas

Duomenų teikimas organizuojamas etapais, apie kuriuos juridiniai asmenys bus informuojami Registrų centro pranešimais.

Registrų centrui turės būti atskleisti šie galutinių naudos gavėjų duomenys: vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamoji vieta, pilietybė,  rezidavimo valstybė mokesčių tikslais, informacija apie turimas nuosavybės teises (arba kitokias kontrolės teises).

Kai juridinis asmuo yra kontroliuojamas per vieną ar kelis kitus juridinius asmenimis, Registrui centrui turės būti pateikta visa juridinio asmens struktūra iki pat galutinio naudos gavėjo – fizinio asmens – bei pateikiami duomenys apie šiuos tarpinius juridinius asmenis.

Atsakomybė

Už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą gali kilti administracinė atsakomybė bei būti skiriamos baudos (atsakingiems asmenims 500–1 800 EUR, už pakartotinį pažeidimą – 1 500–5 200 EUR, juridinių asmenų vadovams – 2 000–3 500 EUR, už pakartotinį pažeidimą – 3 500–5 800 EUR).

Taip pat, juridiniams asmenims kyla rizika būti vieniems metams įrašytiems į viešai skelbiamą nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, o tai gali tapti pagrindu pašalinti tiekėją iš viešojo pirkimo procedūros.

Jeigu reikalinga pagalba pateikti duomenis Registrų centrui – susisiekite.

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais

Informacija atnaujinta 2022.02.24

Kvalifikuotas elektroninis parašas turi tokią pačią teisinę galia kaip ir rašytinis parašas.

Kvalifikuotas elektroninis parašas tai Registrų centro, mobiliųjų paslaugų operatorių ir kitų sertifikuotų paslaugos teikėjų suteiktas parašas, atitinkantis visus kvalifikuoto sertifikato reikalavimus. Dokumentų pasirašymui kvalifikuotu elektroniniu parašu naudojamos specialios platformos GoSign, Dokobit ir kitos.

Tačiau elektroninio parašo, kuris neatitinka visų kvalifikuoto elektroninio parašo kriterijų, teisinė galia gali būti prilyginta rašytiniam parašui tik jeigu naudotojai iš anksto raštu susitaria, kas, kokiais atvejais bus pasirašoma nekvalifikuotu parašu ir jei šis naudotojų susitarimas patikimai saugomas patvarioje laikmenoje.

Jeigu šalys dokumentą pasirašė, nuskenavo ir apsikeitė skenuotomis dokumento kopijomis tokie skenuoti dokumentai gali būti prilyginti pasirašytais rašytiniais parašais tik jeigu šalys turėjo iš anksto pasirašytą susitarimą, kad tokius dokumentus jos gali pasirašyti elektroniniu būdu.

Pasekmės

Jeigu parašas (pvz. skenuotas be išankstinio susitarimo) neprilyginamas rašytiniam parašui tai dokumentas ar sandoris NELAIKOMAS sudarytu raštu.

Civilinis kodeksas numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Tokiais atvejais tenka kruopščiai rinkti įvairius įrodymus, kurie leistų įrodyti sandorio sudarymo, jo turinio ir (ar) vykdymo faktus.

Kai kuriems sandoriams yra privaloma rašytinė forma, o jos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto perleidimas, susitarimas dėl įkeitimo, laidavimo, rankpinigių, taip pat preliminarioji, kreditavimo, jungtinės partnerystės sutartys.

Taigi, netinkamai pasirašius dokumentą gali tekti įrodinėti dokumento ar sandorio sudarymo faktą, o jeigu sandoriui yra privaloma rašytinė forma tai netinkamas dokumento pasirašymas šį sandorį padarytų apskritai negaliojančiu.

Parašo patikrinimas

Paprasčiausias būdas patikrinti ar dokumentas tinkamai pasirašytas kvalifikuotu elektroninių parašu – įkelti pasirašytą dokumentą į oficialiame Europos Sąjungos portale esantį elektroninio parašo patikrinimo įrankį https://ec.europa.eu/cefdigital/DSS/webapp-demo/validation

Pastabos

— Atspausdintas, kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytas, dokumentas praranda savo teisinę galią, todėl tokį dokumentą reikia saugoti ir naudoti elektroninėje formoje.
— Darbo sutartis reikia pasirašyti rašytiniu arba kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir finansų valdymo klausimais