Ką padarysime
Steigėjo veiksmai
Apsvarstykite šiuos klausimus
Siekdami išvengti probleminių situacijų akcininkai gali sudaryti akcininkų sutartį ir susitarti kaip jie elgsis tam tikrose situacijose.
Išlaidos
* Kaina bus didesnė jei naudosite ne Lietuvišką pavadinimą arba steigėjas yra juridinis asmuo ar užsienietis.
Naudinga informacija
1. Kas gali būti UAB steigėjais?
– UAB steigėjais gali būti bet kokios valstybės fiziniai ir juridiniai asmenys.
– Akcininkų skaičius neribojamas.
2. Koks privalomas UAB įstatinio kapitalo dydis?
– Minimalus įstatinio kapitalo dydis yra 1 000 EUR.
– Įstatinis kapitalas gali būti formuojamas pinigais arba turtu, tačiau visais atvejais piniginis įnašas negali būti mažesnis nei 1 000 EUR.
3. Kokie reikalavimai keliami UAB vadovui?
– UAB vadovu gali būti bet kokios pilietybės fizinis asmuo.
– Su vadovu sudaroma darbo sutartis.
4. Kokie galimi UAB valdymo organai?
– Visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas; arba
– visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas; arba
– visuotinis akcininkų susirinkimas, taryba, valdyba ir vadovas.
5. Ar UAB pavadinimas gali būti užsienio kalba?
– UAB pavadinimas turi būti lietuviškas, tačiau praktikoje registruojami ir pavadinimai užsienio kalba.
– UAB pavadinimas negali sutapti su kito juridinio asmens pavadinimu ar prekių ženklu.
6. Kaip skirstomas UAB pelnas?
– UAB akcininkai turi teisę gauti pelno dalį (dividendą) proporcingai turimų akcijų nominaliai vertei.
– UAB pelnas gali būti skirstomas daugiau nei vieną kartą metuose.
– Dividendus mokėti avansu draudžiama.
7. Ar galima perleisti UAB akcijas?
– UAB akcijas galima parduoti, dovanoti, mainyti.
– Jeigu parduodama 25% ir daugiau UAB akcijų arba jų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14 500 EUR, sandorį privaloma tvirtinti notariškai.
– Akcijų perleidimo pajamos yra mokesčių objektas.
8. Kaip likviduojama UAB?
– UAB galima likviduoti, jei ši neturi skolų.
– Likvidavimo procedūra trunka 5-8 mėnesius.
Jeigu UAB steigia keli akcininkai, nuo to kiek akcijų valdo kiekvienas akcininkas priklausys:
Susipažinkite su keliais akcijų pasiskirstymo modeliais:
Atkreipkite dėmesį, kad balsai skaičiuojami ne nuo visų, bet tik nuo dalyvaujančių susirinkime akcininkų turimų akcijų skaičiaus. Taigi visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujant ne visiems akcininkams, mažas skaičius akcijų įgyja didesnę reikšmę.
UAB steigimas nėra vien dokumentų registravimas Registrų centre. Steigimo metu priimti sprendimai gali turėti didelę reikšmę ateityje, todėl pasitarkite su teisininkais.
UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 000 EUR, tačiau įmonės kartais formuoja didesnį įstatinį kapitalą. Įstatinio kapitalo dydis svarbus dėl šių priežasčių:
Atkreipkite dėmesį, kad lėšos, kurias akcininkai skiria įmonės įstatiniam kapitalui suformuoti, tampa įmonės nuosavybe.
UAB įstatinis kapitalas gali būti formuojamas tiek pinigais, tiek nepiniginiais įnašais (perduodant įmonei kitą turtą), tačiau piniginių įnašų suma turi būti ne mažesnė kaip 25% įstatinio kapitalo ir negali būti mažesnė nei 1 000 EUR.
Kai akcininkas suteikia paskolą įmonei, mokestinės pasekmės atsiranda šiais atvejais:
1. Įmonė išmokamas palūkanas gali priskirti prie leidžiamų atskaitymų, jei palūkanų norma atitinka rinkoje esančias palūkanas. Jei išmokamų palūkanų dydis viršija rinkoje esančias palūkanas, viršijanti dalis nebus laikoma leidžiamais atskaitymais (PMĮ 40str 2d.).
Nustatant palūkanų rinkos kainą, vienas iš kriterijų galėtų būti vidutinės komercinių bankų taikomos palūkanos, kurias skelbia Lietuvos bankas savo tinklalapyje. Tačiau ši informacija nėra pakankama, kadangi reikia įrodyti, už kokias palūkanas konkreti bendrovė gali pasiskolinti rinkoje iš nesusijusio asmens. Todėl rekomenduojame turėti paskolos sandorio su akcininku dokumentaciją, kuri pagrįstų taikomos palūkanų normos atitikimą rinkoje esančioms palūkanoms (pvz., komercinių bankų pasiūlymus bendrovei dėl paskolos sutarties sudarymo).
2. Jei pasiskolinta suma viršija bendrovės nuosavą kapitalą* daugiau nei 4 kartus, tai nuo viršijančios dalies mokamas palūkanas mokesčių administratorius gali pripažinti neleidžiamais atskaitymais ir apmokestinti kaip dividendus, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
a) Palūkanų norma yra aukštesnė už rinkoje esančias palūkanas;
b) Akcininkas kontroliuoja** bendrovę paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.
Tam, kad įrodyti, jog palūkanų norma nėra aukštesnė už rinkoje esančias palūkanas, rekomenduojama turėti paskolos sandorio su akcininku dokumentaciją, kuri pagrįstų taikomos palūkanų normos atitikimą rinkoje esančioms palūkanoms pvz., komercinių bankų pasiūlymus bendrovei dėl paskolos sutarties sudarymo.
3. Akcininkui fiziniam asmeniui (tiek Lietuvos gyventojui, tiek užsieniečiui) išmokamos palūkanos apmokestinamos Lietuvoje taikant 15% gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
4. Palūkanos, išmokamos Lietuvos juridiniam asmeniui, apmokestinamos taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą (15% arba 5%).
5. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, neapmokestinamos (PMĮ 5str. 1d. 2p.).
6. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris nėra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, apmokestinamos taikant 10% pelno mokesčio tarifą (PMĮ 5str. 1d. 2p.).
7. Akcininkas fizinis asmuo gali skolinti įmonei be palūkanų. Tokiu atveju nei akcininkui nei įmonei mokestinių pasekmių neatsiranda.
* Pasiskolintos sumos ir nuosavo kapitalo santykis apskaičiuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną (neįskaitant to mokestinio laikotarpio rezultato).
** Laikoma, kad akcininkas kontroliuoja bendrovę jei tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50% akcijų arba kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50% akcijų, o paties akcininko dalis yra ne mažesnė kaip 10% akcijų.
