FINANSŲ VALDYMAS

FINANSŲ VADOVĖ

Kristina Petrauskienė

Pateikdami finansinius duomenis suprantama forma mes parodysime jums kokie sprendimai įtakoja įmonės pelną, apyvartines lėšas, investuoto kapitalo grąžą.

Kodėl naudinga

  • Savo dėmesį sutelksite į veiksmus kurie didina įmonės pelną.
  • Numatysite laikotarpius kada įmonei gali pritrūkti apyvartinių lėšų.
  • Efektyviai išnaudosite įmonės kapitalą, padidinsite grąžą.
  • Mažiau sprendimų priimsite intuityviai, jie taps pagrįsti bei nuoseklūs.

Ką siūlome

  • Pajamas, išlaidas ir pelną išmatuosime kas mėnesį.
  • Palyginsime mokėtinas ir gautinas sumas, patarsime kaip valdyti pinigų srautus.
  • Pasiūlysime būdus kaip atlaisvinti apyvartines lėšas.
  • Periodiškai kartu peržiūrėsime finansinius rodiklius ir pasidalinsime savo įžvalgomis.

Finansų vadovė

Kristina Petrauskienė

Stebėkite savo finansus
Klientų atsiliepimai
Sužinokite
Informacija atnaujinta 2023.09.01   Kodėl įmonės perka savas akcijas — Įmonės kurių akcijomis prekiaujamas biržoje tokiu būdu gali paskirstyti pelną akcininkams, tai lyg dividendų išmokėjimas, tik šiuo atveju akcininkai gauna ne pinigus, bet įgyja teisę į didesnę įmonės turto ir būsimo pelno dalį. Toks akcijų supirkimas panašus į pinigų reinvestavimą neišmokant pinigų. — Išmokant dividendus reikia sumokėti pajamų mokestį, o superkant savas akcijas mokesčių nėra, todėl šis būdas turi reikšmingą privalumą. — Įmonės gali supirkti savas akcijas norėdamos jas suteikti savo darbuotojams kaip motyvacinę priemonę. — Privačios įmonės akcijų supirkimą gali naudoti išperkant akcijas iš norinčių pasitraukti akcininkų. Jei pasitraukiančio akcininko akcijas įsigyja pati įmonė, tuomet pasitraukiantis akcininkas parduoda akcijas, o likę akcininkai įgyja didesnę įmonės turto ir būsimo pelno dalį neinvestuodami asmeninių lėšų.   Kokią įtaką daro savų akcijų įsigijimas — Sumažėja akcijų skaičius ir atitinkamai įstatinis kapitalas. — Sumažėja įmonės turtas, nes įmonė išleidžia pinigus akcijoms įsigyti kurias vėliau anuliuoja. — Sumažėja akcininkų skaičius, todėl įmonės turtas ir ateityje uždirbtas pelnas tenka mažesniam kiekiui akcininkų. — Biržoje prekiaujamų akcijų kaina turi tendenciją augti, nes sumažėjus akcijų skaičiui, vienai akcijai tenka daugiau pelno, be to pagerėja P/E ir nuosavo kapitalo grąžos rodikliai. — Pablogėja likvidumo rodiklis, nes įmonė išleidžia pinigus, kai tuo tarpu įsipareigojimai lieka tokie patys.   Akcinių bendrovių įstatyme numatyti apribojimai — Įmonės turimų ir/ar įsigyjamų savų akcijų bendra nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo. — Įmonė negali įsigyti savų akcijų, jeigu jos nuosavas kapitalas taptų mažesnis už įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą, todėl sprendimas supirkti savas akcijas turi įtakos dividendų išmokėjimui. — Įmonė įsigijusi savų akcijų, neturės teisės naudotis jų teikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, pvz. bendrovė negali sau skirti dividendų, įsigytos akcijos negalės dalyvauti balsavime.   Mielai jums padėsime apskaitosmokesčių ir finansų valdymo klausimais
Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt
Informacija atnaujinta 2024.02.09   Jeigu naują automobilį perkate už 30 000, o seną už 15 000 greičiausiai manote, kad senas automobilis kainuoja 15 000 pigiau. Tačiau realybė yra tokia, kad automobilis kainuoja tiek kiek jis atpinga per naudojamą laikotarpį. Jeigu automobilį naudojote 5 metus, o vėliau jį pardavėte, tuomet išleidote pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą. Pavyzdys Naują automobilį pirkote už 30 000, pardavėte už 15 000, vadinasi per 5 metus išleidote 15 000. Seną automobilį pirkote už 15 000, pardavėte už 5 000, vadinasi per 5 metus išleidote 10 000. Išvada Naujas automobilis kainavo brangiau ne 15 000 kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet 5 000. Šią sumą padalinus iš 60 mėnesių (5 metai) gausime, kad naujas automobilis kainavo brangiau 83 per mėnesį. Papildomai reikėtų atimti mažesnes kuro ir remonto išlaidas, bei pridėti didesnes draudimo išlaidas ir gausite tikslią sumą, kuri greičiausiai jus nustebins.   Mielai jums padėsime apskaitosmokesčių ir finansų valdymo klausimais
Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt
Ką jums verta žinoti — Buhalterį galima keisti bet kuriuo metu, nėra būtinybės laukti metų pabaigos. — Nusprendę keisti buhalterinių paslaugų įmonę susitarkite dėl sutarties nutraukimo (gali būti numatyti ilgi įspėjimo terminai). — Susitarkite kurį paskutinį mėnesį sutvarkys esamas buhalteris ir nuo kurio mėnesio gali pradėti naujas buhalteris. Taip pat susitarkite kuris buhalteris parengs metinę finansinę atskaitomybę, nes tai dažniausiai tampa ginčo objektu. — Jeigu nuspręsite dirbti su mumis – mes pasirūpinsime, kad jūsų buhalterija būtų perduota tvarkingai.   Kaip vyksta buhalterijos perdavimas — Susisieksime su jūsų buhalteriu ir suderinsime kaip jis turi paruošti buhalteriją perdavimui. — Patikrinsime ar paruošti buhalteriniai duomenys atitinka reikalavimus. — Perimsime duomenis ir dokumentus ir pasirašysime perdavimo-priėmimo aktą. — Buhalterijos perėmimą galime atlikti jums nedalyvaujant.   Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /  info@audita.lt
Informacija atnaujinta 2024.01.04   Kai akcininkas suteikia paskolą įmonei, mokestinės pasekmės atsiranda šiais atvejais: 1. Įmonė išmokamas palūkanas gali priskirti prie leidžiamų atskaitymų, jei palūkanų norma atitinka rinkoje esančias palūkanas. Jei išmokamų palūkanų dydis viršija rinkoje esančias palūkanas, viršijanti dalis nebus laikoma leidžiamais atskaitymais (PMĮ 40str 2d.). Nustatant palūkanų rinkos kainą, vienas iš kriterijų galėtų būti vidutinės komercinių bankų taikomos palūkanos, kurias skelbia Lietuvos bankas savo tinklalapyje. Tačiau ši informacija nėra pakankama, kadangi reikia įrodyti, už kokias palūkanas konkreti bendrovė gali pasiskolinti rinkoje iš nesusijusio asmens. Todėl rekomenduojame turėti paskolos sandorio su akcininku dokumentaciją, kuri pagrįstų taikomos palūkanų normos atitikimą rinkoje esančioms palūkanoms (pvz., komercinių bankų pasiūlymus bendrovei dėl paskolos sutarties sudarymo). 2. Jei pasiskolinta suma viršija bendrovės nuosavą kapitalą* daugiau nei 4 kartus, tai nuo viršijančios dalies mokamas palūkanas mokesčių administratorius gali pripažinti neleidžiamais atskaitymais ir apmokestinti kaip dividendus, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a) Palūkanų norma yra aukštesnė už rinkoje esančias palūkanas; b) Akcininkas kontroliuoja** bendrovę paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

Tam, kad įrodyti, jog palūkanų norma nėra aukštesnė už rinkoje esančias palūkanas, rekomenduojama turėti paskolos sandorio su akcininku dokumentaciją, kuri pagrįstų taikomos palūkanų normos atitikimą rinkoje esančioms palūkanoms pvz., komercinių bankų pasiūlymus bendrovei dėl paskolos sutarties sudarymo. 3. Akcininkui fiziniam asmeniui (tiek Lietuvos gyventojui, tiek užsieniečiui) išmokamos palūkanos, kurių suma neviršija 120 VDU*** sumos, apmokestinamos taikant 15% gyventojų pajamų mokesčio tarifą, o palūkanų pajamų dalis viršijanti 120 VDU – 20% tarifu. Atkreipkite dėmesį, kad apskaičiuojant ar gyventojo pajamos neviršijo 120 VDU yra sumuojamos ne tik palūkanų pajamos, bet ir kitos gyventojo gautos pajamos (išskyrus darbo santykių, dividendų ir individualios veiklos pajamas), t.y. jeigu gausite palūkanų pajamas ir kitas apmokestinamąsias pajamas jos bus sumuojamos ir atitinkamai pritaikomi 15% ir 20% tarifai (GPMĮ 6str.). 4. Palūkanos, išmokamos Lietuvos juridiniam asmeniui, apmokestinamos taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą (15% arba 5%). 5. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, neapmokestinamos (PMĮ 5str. 1d. 2p.). 6. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris nėra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, apmokestinamos taikant 10% pelno mokesčio tarifą (PMĮ 5str. 1d. 2p.). 7. Akcininkas fizinis asmuo gali skolinti įmonei be palūkanų. Tokiu atveju nei akcininkui nei įmonei mokestinių pasekmių neatsiranda.   * Pasiskolintos sumos ir nuosavo kapitalo santykis apskaičiuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną (neįskaitant to mokestinio laikotarpio rezultato). ** Laikoma, kad akcininkas kontroliuoja bendrovę jei tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50% akcijų arba kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50% akcijų, o paties akcininko dalis yra ne mažesnė kaip 10% akcijų. *** 120 VDU, 2024 m. sudaro 228.324 Eur (120 VDU * 1902.70 Eur).   Mielai jums padėsime apskaitosmokesčių ir finansų valdymo klausimais Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt
Informacija atnaujinta 2024.01.04   Apie dividendus Dividendus turi teisę gauti akcininkai, kurie akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dieną buvo bendrovės akcininkai, nepriklausomai nuo to, kokių metų pelnas yra skirstomas. Dividendais taip pat laikomos akcininkų pajamos, gautos mažinant įmonės įstatinį kapitalą, jeigu šis kapitalas buvo padidintas iš įmonės pelno. Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos paskirsčius įmonės pelną, laikomos dividendais (GPMĮ 12 str.). Uždarosios akcinės bendrovės ir akcinės bendrovės dividendus gali išmokėti tik pinigais. Dividendų negalima mokėti avansu. Dividendai dažniausiai skiriami vieną kartą metuose, kuomet yra suskaičiuojamas pasibaigusių metų rezultatas, tačiau jie gali būti skiriami ir už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, jeigu yra tenkinami visi nustatyti reikalavimai dėl tarpinių dividendų mokėjimo.   Dividendų apmokestinimas  Jeigu dividendus gauna fiziniai asmenys jie apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jeigu juridiniai asmenys - pelno mokesčiu (PM).   Lietuvos įmonė moka Lietuvos gyventojui Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, apmokestinami 15% GPM.   Lietuvos įmonė moka užsieniečiui Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Užsieniečiui, Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jeigu Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su valstybe, kurios gyventojas yra dividendus gaunantis Užsienietis, tuomet dividendai apmokestinami abejose šalyse pagal sutartyje numatytus tarifus, kuris Lietuvoje dažniausiai yra mažesnis nei standartinis tarifas.   Lietuvos įmonė moka kitai Lietuvos įmonei Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka kitai Lietuvos įmonei, nėra apmokestinami, jeigu dividendus gaunanti įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje įmonėje (PMĮ 33 str. 2 d.). Jeigu įmonė, turėdama ketinimą valdyti akcijas ilgiau nei 12 mėnesių, pasinaudojo šia lengvata, tačiau vėliau perleido akcijas neišlaikiusi 12 mėnesių, išmokami dividendai turi būti apmokestinti 15% PM. Jei dividendus gaunanti įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, išmokami dividendai apmokestinami 15% PM.   Lietuvos įmonė moka užsienio įmonei Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Užsienio įmonei, nėra apmokestinami, jeigu Užsienio įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje įmonėje ir nėra įregistruota tikslinėse teritorijose. Jeigu Užsienio įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė išmokėdama dividendus privalo sumokėti 15% PM. Jeigu Lietuva su valstybe, kurioje įregistruota dividendus gaunanti Užsienio įmonė, yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, taikomas sutartyje numatytas tarifas. Pastaba: jei Užsienio įmonė tenkina viršuje nurodytas sąlygas, pagal kurias jai išmokami dividendai nėra apmokestinami, tuomet mokesčio tarifas, numatytas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje, netaikomas.   Užsienio įmonė moka Lietuvos įmonei Dividendai, kuriuos Užsienio įmonė išmoka Lietuvos įmonei, Lietuvoje neapmokestinami, jeigu: — Užsienio įmonė yra įregistruota Europos ekonominės erdvės valstybėje ir yra pelno ar jam tapataus mokesčio mokėtoja; arba — Lietuvos įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje Užsienio įmonėje ir ši įmonė nėra įregistruota tikslinėse teritorijose. Jeigu nėra tenkinama nei viena iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė nuo gautų dividendų iš Užsienio įmonės moka 15% PM.   Užsienio įmonė moka Lietuvos gyventojui Dividendai, kuriuos Užsienio įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jeigu Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su valstybe, kurioje įregistruota dividendus išmokanti įmonė, tuomet dividendai apmokestinami pagal sutartyje numatytą tarifą, kuris dažniausiai yra mažesnis nei standartinis tarifas.   Mielai jums padėsime apskaitosmokesčių ir finansų valdymo klausimais Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt
Informacija atnaujinta 2024.01.04   Konsoliduotoji finansinė atskaitomybė yra įmonių grupės finansinė atskaitomybė, sudaryta ir pateikta kaip vienos įmonės finansinė atskaitomybė. Įmonių grupė neprivalo sudaryti konsoliduotosios finansinės atskaitomybės, jeigu bendri įmonių grupės metinių finansinių ataskaitų rodikliai, dviejų iš eilės finansinių metų, įskaitant ataskaitinius finansinius metus, neviršija dviejų iš šių dydžių (ši nuostata netaikoma, jeigu įmonių grupėje yra viešojo intereso įmonė): 1. Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus (neatskaitant tarpusavio pardavimo pajamų) – 9 600 000 EUR 2. Bendra balanse nurodyto turto vertė (neatskaitant tarpusavio sandorių) – 6 000 000 EUR; 3. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus - 50.   Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos gali būti nekonsoliduojamos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1. Dukterinės įmonės akcijos įsigytos numatant jas parduoti per vienus metus nuo įsigijimo dienos; 2. Dukterinės įmonės veiklai taikomi reikšmingi ilgalaikiai apribojimai, kurie suvaržo jos galimybę perleisti patronuojančiai įmonei turtą ir lėšas ir įgyvendinti valdymą; 3. Informacija reikalinga konsoliduotajai finansinei atskaitomybei sudaryti, negali būti pateikta be ypač didelių išlaidų ir gaišaties. Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos gali būti nekonsoliduojamos, jeigu ta įmonė nereikšminga įmonių grupės požiūriu t.y. jos turtas finansinių metų pabaigoje neviršija 5 proc. patronuojančios įmonės turto, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus neviršija 5 proc. patronuojančios įmonės pardavimo grynųjų pajamų per tą patį laikotarpį. Ši nuostata netaikoma, jeigu įmonių grupėje yra kelios dukterinės įmonės ir jų finansinių ataskaitų nekonsolidavus būtų pažeistas reikšmingumo principas ir reikalavimas teisingai parodyti įmonių grupės finansinę būklę. Patronuojanti įmonė, turinti tik dukterines įmones, kurių kiekviena atskirai ir visos kartu yra nereikšmingos, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų gali nesudaryti.   Teisės aktai 1. Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas 2. 16-asis verslo apskaitos standartas „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į dukterines įmones"   Mielai jums padėsime apskaitosmokesčių ir finansų valdymo klausimais
Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt

      Siųsti užklausą