Tax changes in Lithuania 2022


From 01.01.2022, the minimum monthly salary is increased to EUR 730 (it was EUR 642) and the minimum hourly wage to EUR 4.47 (it was EUR 3.93).

As a result of the changed minimum monthly salary, the “floor” of social contributions has changed, i. the minimum amount from which the social contributions must be paid per month is EUR 730, regardless of how many hours per month the employee works. The exceptions allowing contributions to be paid from a lower amount have not changed.

Check to see if you need to adjust your employment contracts. Relevant if:

a) the minimum monthly salary specified in the employment contract is less than EUR 730,

b) if the remuneration set for a qualified employee after this change does not exceed EUR 730.


Business trips allowances

Due to the change in the minimum monthly salary, the amounts of tax-free daily allowances for business trips abroad will also change. From 01.01.2022, daily allowances will not be taxed if the monthly salary is not less than EUR 1204.50 (EUR 730 x 1.65).

Check to see if you need to adjust your employment contracts.


Limits on taxable income

As of 01.01.2022, a new average salary has been established for the calculation of personal income tax and social contributions, i. EUR 1504.10.

As a result, the “ceiling” will change – the limit when social contributions are no longer calculated, this limit increases from EUR 81,162 to EUR 90,246 (60 * EUR 1504.10).


Non-taxable income (NPD)

From 01.01.2022, the amount of non-taxable income (NPD) increases to EUR 460 (was EUR 400) and the calculation of the applicable NPD is changed.

The higher NPD will apply only to persons earning up to EUR 1,678 per month. For those earning more, the application of the NPD will not change and will be calculated as in 2021.

These changes mean that those who earn a salary that does not exceed EUR 1,678 will receive a higher net salary. The increase will depend on the amount of salary and will be from EUR 2 to 66 / per month.


Pension contributions

Contributions to the supplementary pension scheme increased from 2.4% to 2.7%. For participants who have been subject to a 3% fee, it does not change.


Inventory accounting

From 01.05.2022, the requirement to use the FIFO inventory accounting method for calculating income tax shall be abolished. The cost of goods sold, allowable deductions, will be recognized using the same accounting policy as the entity uses.



We will be happy to assist you with accounting, taxation or legal matters

Get in touch with us today +370 5 2430344  /

Shareholder loan to the company

Updated 01.09.2021


When a shareholder grants a loan to a company, the tax consequences arise in the following cases:

1. The company may include interest paid in allowable deductions if the interest rate corresponds to market interest. If the amount of interest paid exceeds the interest available on the market, the excess will not be considered as a allowable deduction.

In order to prove the market interest rate, it is necessary to prove the interest that a particular company can borrow on the market from an unrelated person. Therefore, we recommend that you have documentation of the loan transaction with the shareholder that would justify the compliance of the applied interest rate with the interest in the market (for example, offers of commercial banks to the company to conclude a loan agreement).

2. If the amount borrowed exceeds the company’s equity * more than 4 times, the tax administrator may recognize the interest paid on the excess as a not allowable deduction and tax it as dividends if both of the following conditions are met:

a) The interest rate is higher than the market interest rate;

b) The shareholder (lender) controls ** the company on the last day of the tax period.

3. Interest paid to a natural person shareholder (both a resident of Lithuania and a foreigner) shall be taxed in Lithuania at the rate of 15% of personal income tax.

4. Interest paid to a Lithuanian legal entity is taxed at the applicable corporate income tax rate (15% or 5%).

5. Interest paid to a legal person registered in a state of the European Economic Area or in a state with which Lithuania has concluded a double taxation agreement is not taxable.

6. Interest paid to a legal person that is not registered in a state of the European Economic Area or in a state with which a double taxation agreement has been concluded shall be taxed at the rate of 10%.

7. A natural person shareholder may lend to the company without interest. In this case, there are no tax consequences for either the shareholder or the company.


* The ratio of borrowed amount to equity is calculated on the last day of the tax period (excluding the result of that tax period).

** A shareholder is considered to control a company if he directly or indirectly owns more than 50% of the shares or together with related parties holds more than 50% of the shares and the shareholder himself owns at least 10% of the shares.


We will be happy to assist you with accounting, taxation or legal matters

Get in touch with us today   +370 5 2430344  /

Transfer of shares

Updated 01.09.2021


Taxation of the transfer of shares

When the income from the transferred shares is classified as taxable income, only the gain on the sale of the shares is taxable. i. y. the difference between the revenue received and the purchase price.
The purchase price of the shares consists of the shares purchase price, plus the actual acquisition costs of the shares: commission, taxes, state fees, etc.


Taxation of the resident (person)

When the personal income from the transferred shares is classified as taxable income, the share of the profit from the sale of shares not exceeding 120 VDU (average salary) will be taxed at the rate of 15%, and the share of the profit exceeding 120 VDU at the rate of 20%.

Please note that when calculating whether the income of a resident did not exceed 120 VMU, not only the income from the sale of shares but also other income received by the resident is added together (excluding income from employment, dividends and individual activities), i.e. if you receive income from the sale of shares and other taxable income, it will be aggregated and the rates of 15% and 20% will be applied accordingly.

The part of the profit from the sale of shares not exceeding EUR 500 is not taxable. This relief does not apply when:

1. The shares are transferred to the company which issued them;

2. The shares were acquired by increasing the authorized capital from the company’s funds (there are additional conditions);

3. Income from the sale of shares received from foreign companies registered or otherwise organized in the offshore territories;

4. When the shares are deemed to have been transferred in the liquidation of the company.

Informacija atnaujinta 2021.09.01


Entity taxation

Capital gain from the sale of shares (the difference between the sale and purchase prices of shares) is subject to income tax at the rate of 5% or 15%.

Capital gain from the sale of shares is not taxable if both of the following conditions are met:

1. The company whose shares are transferred shall be incorporated or otherwise organized in a State of the European Economic Area, or in a State which has been concluded a double taxation agreement with Lithuania, and is liable to corporate tax or tax equivalent thereto.

2. The company transferring the shares shall hold more than 10% of the voting shares of the company whose shares are transferred for at least 2 years without interruptions.

This relief does not apply when the shares are transferred to the shares issuing company.


You might be interested in  Transfer of shares


We will be happy to assist you with accounting, taxation or legal matters

Get in touch with us today  +370 5 2430344  /      

Apmokestinimas likviduojant įmonę

Informacija atnaujinta 2021.09.01


Likviduojant įmonę (UAB, IĮ, MB), likęs jos turtas perduodamas jos dalyviui (akcininkui, savininkui, dalininkui). Perduodant likviduojamos įmonės turtą mokestinės prievolės gali atsirasti likviduojamai įmonei ir / arba jos dalyviui.


Įmonės apmokestinimas

Likviduojamos įmonės turtą perduodant jos dalyviui, įmonė gali būti apmokestinta pelno mokesčiu. 5 proc. tarifas taikomas, jeigu likviduojamos įmonės vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR (išskyrus atvejus, nustatytus PMĮ 5 str. 3 dalyje), jei įmonė šių sąlygų neatitinka taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Apmokestinamas ne visas įmonės dalyviui perduodamas turtas, bet tik turto vertės padidėjimo pajamos, t. y. skirtumas tarp to turto tikrosios rinkos kainos perleidimo dieną ir jo įsigijimo kainos.

Jei perleidžiamas turtas, kuriam buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas arba amortizacija, tai turto įsigijimo kaina mažinama nusidėvėjimo ar amortizacijos suma.

Pvz.: Įmonė X yra likviduojama. Jos turimo automobilio, kuris perduodamas dalyviui, įsigijimo kaina yra 35000 EUR. Iki įmonės X likvidavimo buvo priskaičiuota 25000 EUR automobilio nusidėvėjimo suma. Automobilio perdavimo dieną šio turto tikroji rinkos kaina sudarė 15000 EUR. Vadinasi, likviduojamos įmonės X turto vertės padidėjimo pajamos yra 5000 EUR (15000 EUR– (35000 EUR– 25000 EUR)). Nuo šios sumos bus mokamas pelno mokestis.


Dalyvio apmokestinimas

Perduodant likviduojamos įmonės turtą jos dalyviui mokami tokie mokesčiai:

Kai likviduojamos įmonės dalyvis yra juridinis asmuo, perduodamas turtas apmokestinamas pelno mokesčiu. 5 proc. tarifas taikomas, jeigu akcininko įmonėje vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR (išskyrus atvejus, nustatytus PMĮ 5 str. 3 dalyje), jei įmonė šių sąlygų neatitinka taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Kai likviduojamos įmonės dalyvis yra fizinis asmuo, perduodamas turtas apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. 15 proc. tarifas taikomas, jeigu gaunama turto vertės padidėjimo suma neviršija 120 VDU (vidutinio darbo užmokesčio), o 20 proc. tarifas taikomas nuo 120 VDU viršijančios sumos.

Atkreipkite dėmesį, kad skaičiuojant ar pajamų suma neviršijo 120 VDU, yra vertinamos ne tik pajamos iš gauto turto vertės padidėjimo, bet sumuojamos visos kitos per metus gyventojo gautos pajamos, išskyrus darbo santykių, dividendų ir individualios veiklos pajamas (GPMĮ 11 str., 6 str. 1 d., 6 str. 1d., 17 str. 1 d. 30 p.).

Apmokestinamas ne visas dalyvio gautas turtas, bet tik turto vertės padidėjimo pajamos, t. y. skirtumas tarp gauto turto tikrosios rinkos kainos perleidimo dieną ir UAB akcininko turimų akcijų įsigijimo kainos arba IĮ, MB dalyvio neatsiimto įnašo.

Pvz.: UAB X akcininkas turi UAB X akcijų, įsigytų už 5000 EUR. UAB X yra likviduojama, o jos turimas automobilis perduodamas akcininkui. Automobilio perdavimo dieną šio turto tikroji rinkos kaina sudarė 15000 EUR. Vadinasi, akcininko gauto turto vertės padidėjimo pajamos yra 10000 EUR (15000 EUR – 5000 EUR). Nuo šios sumos akcininkas mokės pelno arba gyventojų pajamų mokestį.


Svarbu žinoti

Likviduojama įmonė turi grąžinti į biudžetą perduodamo turto pirkimo PVM, kuris buvo įtrauktas į PVM atskaitą. Grąžintinas PVM apskaičiuojamas atsižvelgiant į nusidėvėjimo ar amortizacijos sumą.

Dividendų apmokestinimas

Informacija atnaujinta 2021.09.01


Apie dividendus

Dividendus turi teisę gauti akcininkai, kurie akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dieną buvo bendrovės akcininkai, nepriklausomai nuo to, kokių metų pelnas yra skirstomas.

Dividendais taip pat laikomos akcininkų pajamos, gautos mažinant įmonės įstatinį kapitalą, jeigu šis kapitalas buvo padidintas iš įmonės pelno.

Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos paskirsčius įmonės pelną, laikomos dividendais (GPMĮ 12 str.).

Uždarosios akcinės bendrovės ir akcinės bendrovės dividendus gali išmokėti tik pinigais.

Dividendų negalima mokėti avansu. Dividendai dažniausiai skiriami vieną kartą metuose, kuomet yra suskaičiuojamas pasibaigusių metų rezultatas, tačiau jie gali būti skiriami ir už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, jeigu yra tenkinami visi nustatyti reikalavimai dėl tarpinių dividendų mokėjimo.


Dividendų apmokestinimas 

Jeigu dividendus gauna fiziniai asmenys jie apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jeigu juridiniai asmenys – pelno mokesčiu (PM).


Lietuvos įmonė moka Lietuvos gyventojui

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, apmokestinami 15% GPM.


Lietuvos įmonė moka užsieniečiui

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Užsieniečiui, Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jeigu Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su valstybe, kurios gyventojas yra dividendus gaunantis Užsienietis, tuomet dividendai apmokestinami abejose šalyse pagal sutartyje numatytus tarifus, kuris Lietuvoje dažniausiai yra mažesnis nei standartinis tarifas.


Lietuvos įmonė moka kitai Lietuvos įmonei

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka kitai Lietuvos įmonei, nėra apmokestinami, jeigu dividendus gaunanti įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje įmonėje (PMĮ 33 str. 2 d.).

Jeigu įmonė, turėdama ketinimą valdyti akcijas ilgiau nei 12 mėnesių, pasinaudojo šia lengvata, tačiau vėliau perleido akcijas neišlaikiusi 12 mėnesių, išmokami dividendai turi būti apmokestinti 15% PM.

Jei dividendus gaunanti įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, išmokami dividendai apmokestinami 15% PM.


Lietuvos įmonė moka užsienio įmonei

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Užsienio įmonei, nėra apmokestinami, jeigu Užsienio įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje įmonėje ir nėra įregistruota tikslinėse teritorijose.

Jeigu Užsienio įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė išmokėdama dividendus privalo sumokėti 15% PM. Jeigu Lietuva su valstybe, kurioje įregistruota dividendus gaunanti Užsienio įmonė, yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, taikomas sutartyje numatytas tarifas.

Pastaba: jei Užsienio įmonė tenkina viršuje nurodytas sąlygas, pagal kurias jai išmokami dividendai nėra apmokestinami, tuomet mokesčio tarifas, numatytas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje, netaikomas.


Užsienio įmonė moka Lietuvos įmonei

Dividendai, kuriuos Užsienio įmonė išmoka Lietuvos įmonei, Lietuvoje neapmokestinami, jeigu:

— Užsienio įmonė yra įregistruota Europos ekonominės erdvės valstybėje ir yra pelno ar jam tapataus mokesčio mokėtoja; arba

— Lietuvos įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje Užsienio įmonėje ir ši įmonė nėra įregistruota tikslinėse teritorijose.

Jeigu nėra tenkinama nei viena iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė nuo gautų dividendų iš Užsienio įmonės moka 15% PM.


Užsienio įmonė moka Lietuvos gyventojui

Dividendai, kuriuos Užsienio įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jeigu Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su valstybe, kurioje įregistruota dividendus išmokanti įmonė, tuomet dividendai apmokestinami pagal sutartyje numatytą tarifą, kuris dažniausiai yra mažesnis nei standartinis tarifas.


Apmokestinimas mažinant įstatinį kapitalą

Informacija atnaujinta 2021.09.01


Jeigu įstatinio kapitalo mažinimas atliekamas siekiant akcininkams išmokėti įmonės lėšas, akcininkų gautos pajamos apmokestinamos tuomet, kai įstatinis kapitalas buvo didintas iš bendrovės lėšų.

Mažinant įmonės įstatinį kapitalą, sudarytą ne iš įmonės akcininkų įnašų, akcininkų gautos lėšos laikomos dividendais (GPMĮ12str. 2d.). Jeigu įmonės akcininkai yra fiziniai asmenys jų gautos pajamos sumažinus įstatinį kapitalą apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčiu, jeigu juridiniai asmenys – 15 proc. pelno mokesčiu.

Jeigu įstatinis kapitalas buvo didinamas papildomais akcininkų įnašais, akcininkų atsiimti įnašai nelaikomi jų pajamomis ir nėra apmokestinami.

Jeigu įstatinis kapitalas buvo didinamas akcininkų įnašais ir bendrovės lėšomis, o vėliau mažinamas, laikoma, kad pirmiausia akcininkams išmokama ta įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo padidinta iš bendrovės lėšų (GPMĮ12str. 2d.).



1. Steigiant bendrovę, jos įstatinis kapitalas buvo 50 000 EUR. Vėliau papildomais akcininko įnašais jis padidintas iki 100 000 EUR. Įstatinį kapitalą sumažinus iki 10 000 EUR, akcininkui išmokėta 90 000 EUR suma neapmokestinama.

2. Steigiant bendrovę, jos įstatinis kapitalas buvo 50 000 EUR. Vėliau iš bendrovės lėšų jis padidintas iki 100 000 EUR. Bendrovei sumažinus įstatinį kapitalą iki 10 000 EUR, akcininkui išmokama 90 000 EUR. Laikoma, kad pirmiausia išmokėta iš bendrovės lėšų padidinta įstatinio kapitalo dalis – 50 000 EUR, kuri yra apmokestinama. Likusią 40 000 EUR išmokos dalį sudaro atsiimtas akcininko įnašas, kuris nėra apmokestinamas.


Svarbu žinoti

Įstatinio kapitalo mažinimas gali sukelti mokestinių pasekmių, jeigu akcininkui išmokama suma yra didesnė už akcijų įsigijimo kainą.

Prieš pradėdami įstatinio kapitalo mažinimą, pasitarkite su mokesčių konsultantu.

Avansinis pelno mokestis

Informacija atnaujinta 2021.11.19


Avansinis pelno mokestis mokamas kiekvieną ketvirtį šiomis datomis 03.15 / 06.15 / 09.15 / 12.15. Avansinio mokesčio dydis priklauso nuo pasirinkto apskaičiavimo būdo. Galimi šie būdai:

1. Pagal praėjusių metų veiklos rezultatą (uždirbtą pelną).

2. Pagal numatomą kitų metų veiklos rezultatą.

Jeigu prognozuojate, kad įmonės pelnas einamaisiais metais bus mažesnis nei buvo praeitais metais, tuomet taikant 2-ąjį skaičiavimo būdą avansinis pelno mokestis bus mažesnis.

Jeigu jūsų buhalteris avansinį pelno mokestį apskaičiuodavo taikant 1-ąjį būdą, pasitarkite su juo dėl būdo pakeitimo.

Norėdami pakeisti mokesčio apskaičiavimo būdą, pažymėkite tai pateikdami avansinio pelno mokesčio deklaraciją. Jeigu už I ketvirtį deklaraciją jau pateikėte, o dabar norėtumėte keisti būdą, tai galite padaryti šią deklaraciją pateikdami iš naujo.



— Naujai įregistruotos įmonės už pirmus mokestinius metus avansinio pelno mokesčio nemoka. Mokesčio taip pat nemoka įmonės kurių praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 300 000 eurų.

— Avansinio pelno mokesčio suma apskaičiuota pagal numatomą pelną turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % faktiškos metinio pelno mokesčio sumos. Jeigu prognozės bus neteisingos ir avansinio pelno mokesčio suma bus mažesnė – VMI skaičiuos delspinigius.


Mielai jums padėsime apskaitosmokesčių ir teisiniais klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /

Finance management
Savų akcijų supirkimas

Informacija atnaujinta 2021.09.01


Kodėl įmonės perka savas akcijas

— Įmonės kurių akcijomis prekiaujamas biržoje tokiu būdu gali paskirstyti pelną akcininkams, tai lyg dividendų išmokėjimas, tik šiuo atveju akcininkai gauna ne pinigus, bet įgyja teisę į didesnę įmonės turto ir būsimo pelno dalį. Toks akcijų supirkimas panašus į pinigų reinvestavimą neišmokant pinigų.

— Išmokant dividendus reikia sumokėti pajamų mokestį, o superkant savas akcijas mokesčių nėra, todėl šis būdas turi reikšmingą privalumą.

— Įmonės gali supirkti savas akcijas norėdamos jas suteikti savo darbuotojams kaip motyvacinę priemonę.

— Privačios įmonės akcijų supirkimą gali naudoti išperkant akcijas iš norinčių pasitraukti akcininkų. Jei pasitraukiančio akcininko akcijas įsigyja pati įmonė, tuomet pasitraukiantis akcininkas parduoda akcijas, o likę akcininkai įgyja didesnę įmonės turto ir būsimo pelno dalį neinvestuodami asmeninių lėšų.


Kokią įtaką daro savų akcijų įsigijimas

— Sumažėja akcijų skaičius ir atitinkamai įstatinis kapitalas.

— Sumažėja įmonės turtas, nes įmonė išleidžia pinigus akcijoms įsigyti kurias vėliau anuliuoja.

— Sumažėja akcininkų skaičius, todėl įmonės turtas ir ateityje uždirbtas pelnas tenka mažesniam kiekiui akcininkų.

— Biržoje prekiaujamų akcijų kaina turi tendenciją augti, nes sumažėjus akcijų skaičiui, vienai akcijai tenka daugiau pelno, be to pagerėja P/E ir nuosavo kapitalo grąžos rodikliai.

— Pablogėja likvidumo rodiklis, nes išleidžia pinigus, kai tuo tarpu įsipareigojimai lieka tokie patys.



— Įmonės turimų ir/ar įsigyjamų savų akcijų bendra nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo.

— Įmonė negali įsigyti savų akcijų, jeigu jos nuosavas kapitalas taptų mažesnis už įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą, todėl sprendimas supirkti savas akcijas turi įtakos dividendų išmokėjimui.

— Įmonė įsigijusi savų akcijų, neturės teisės naudotis jų teikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, pvz. bendrovė negali sau skirti dividendų, įsigytos akcijos negalės dalyvauti balsavime.


Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir teisiniais klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /

Kiek iš tikrųjų kainuoja automobilis

Informacija atnaujinta 2021.09.01


Jeigu naują automobilį perkate už 20 000, o seną už 10 000 greičiausiai manote, kad senas automobilis kainuoja 10 000 pigiau.

Tačiau realybė yra tokia, kad automobilis kainuoja tiek kiek jis atpinga per naudojamą laikotarpį. Jeigu automobilį naudojote 5 metus, o vėliau jį pardavėte, tuomet išleidote pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą.


Naują automobilį pirkote už 20 000, pardavėte už 10 000, vadinasi per 5 metus išleidote 10 000.

Seną automobilį pirkote už 10 000, pardavėte už 4 000, vadinasi per 5 metus išleidote 6 000.


Naujas automobilis kainavo brangiau ne 10 000 kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet 4 000.

Šią sumą padalinus iš 60 mėnesių (5 metai) gausime, kad naujas automobilis kainavo brangiau 67 per mėnesį. Papildomai reikėtų atimti mažesnes kuro ir remonto išlaidas, bei pridėti didesnes draudimo išlaidas ir gausite tikslią sumą, kuri greičiausiai jus nustebins.


Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir teisiniais klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /

Labour law
Ar galima sumažinti darbuotojo algą

Informacija atnaujinta 2021.09.01


Darbdavys negali vienašališkai, be darbuotojo sutikimo, sumažinti darbuotojo algos, išskyrus šias išimtis:

1. Kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas.

2. Kai kolektyvinės sutarties nuostatomis keičiamos visos įmonės ar tam tikros kategorijos darbuotojų darbo apmokėjimas. Darbuotojo raštiškas sutikimas reikalingas tik tuo atveju, jeigu dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo sumažėja to darbuotojo alga, sulygta darbo sutartyje, sudarytoje iki kolektyvinės sutarties sudarymo.

3. Kai keičiamos darbo apmokėjimo sąlygosįtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose ir darbo sutartyje nėra konkrečios nuorodos į šiuos dokumentus.


Darbo sutartyje nustatytos tokios apmokėjimo sąlygos: darbuotojui mokama 2 000 Eur fiksuota darbo užmokesčio dalis ir kintamoji dalis – iki 30 proc. fiksuotos darbo užmokesčio dalies dydžio (nėra nuorodos į konkretų dokumentą). Tokiu atveju kintamoji dalis apskaičiuojama ir mokama pagal vadovo įsakymu patvirtintą tvarką. Pakeitus šią tvarką, darbuotojo sutikimo dėl kintamosios dalies nereikės, nes darbo sutartyje įtvirtintos apmokėjimo sąlygos nebus keičiamos.


Patarimai darbdaviui

— Darbo sutartyje numatyti tik fiksuotą darbo užmokesčio dalį ir neaptarti priedų, premijų mokėjimo. Priedus, premijas rekomenduojama numatyti lokaliuose dokumentuose (nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose), nes tokiu atveju priedus, premijas darbdavys gali savo nuožiūra keisti, mokėti ar nemokėti ir tam nereikia darbuotojo raštiško sutikimo.

— Lokaliuose dokumentuose, kuriuose nustatoma darbuotojų priedų ir premijavimo tvarka, galima įtraukti šią nuostatą: “Priedai neskiriami tiems darbuotojams, kuriems per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo paskirta drausminė nuobauda”.


Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir teisiniais klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /

Kokybiška darbo sutartis

Informacija atnaujinta 2021.09.01


Būtinosios darbo sutarties sąlygos

Žemiau išvardintos sąlygos gali būti keičiamos tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui (išimtis – laikinas darbo sąlygų pakeitimas ypatingais atvejais):

1. Darbo funkcijos

Terminas „darbo funkcijos” reiškia tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba tam tikras konkrečias pareigas. Detalus sutarto atlikti darbo nereglamentavimas ir nefiksavimas rašytiniuose dokumentuose gali sukurti tam tikrą neapibrėžtumą vykdant darbo sutartis ir neaiškumą sprendžiant ginčus, kylančius iš darbo sutarčių.

2. Darbovietė

Darbo kodekse vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. Nurodyti darbovietę (įmonę) būtina, o darbo vietą (struktūrinį padalinį) reikia nurodyti, jei to pageidauja bent viena darbo sutarties šalis.

3. Darbo užmokestis

Darbo užmokestis privalo būti nurodytas kiekvienoje darbo sutartyje, nors teisės aktai darbo užmokesčio formaliai ir nepriskiria prie būtinųjų darbo sutarties sąlygų.


Patarimai darbdaviui

– Darbo sutartyje nurodyti darbuotojo pareigas, pagrindinį tikslą, kam organizacijai tokio darbuotojo reikia, detaliai aprašyti visus darbuotojo įsipareigojimus pareiginiuose nuostatuose;

– Darbuotojų funkcijų aprašymo pabaigoje įtraukti abstrakčią, apibendrinančią formuluotę: „darbuotojas be konkrečiai išvardintų pareigų vykdo ir kitus bendrovės vadovybės nurodymus”;

– Darbo sutartyje nustatyti, kad darbuotojo darbovietė yra įmonė, o darbo funkcijos atlikimo vietą darbdavys turi teisę keisti vienašališkai pagal savo poreikį;

– Darbo sutartyje numatyti tik fiksuotą darbo užmokesčio dalį ir neaptarti priedų, premijų mokėjimo. Priedus, premijas rekomenduojama numatyti lokaliuose teisės aktuose (nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose), nes tokiu atveju priedus, premijas darbdavys gali savo nuožiūra keisti, mokėti ar nemokėti ir tam nereikia darbuotojo raštiško sutikimo.


Papildomos darbo sutarties sąlygos

Šios sąlygos nėra privalomos, jos – papildomos, todėl dėl jų šalys gali tartis, bet gali ir nesitarti. Jeigu dėl papildomų sąlygų šalys nesusitarė, darbo sutartis netampa negaliojančia.

1. Išbandymas

Išbandymas yra tam tikras terminas, šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas ir jo sąlygos tinka jam.

2. Papildomas darbas

Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti, kad be pagrindinio darbo darbuotojas dar dirbs ir kitą darbą toje pačioje įmonėje darbdavio nurodymu. Tokiu atveju nauja darbo sutartis nesudaroma, pakanka tik įtraukti į darbo sutartį papildomo darbo sąlygą. Papildomo darbo nereikia painioti su darbo masto padidinimu, kai pagrindinis darbas dirbamas tiesiog intensyviau.

3. Susitarimas dėl išlaidų kvalifikacijos kėlimui, mokymams

Darbo sutarties šalys gali susitarti, kad jeigu darbo sutartis nutraukiama esant darbuotojo kaltei arba darbuotojo pareiškimui be svarbios priežasties, darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms.

4. Susitarimas dėl paskolos darbuotojui

Norint išlaikyti darbuotoją, galima su juo sudaryti atskirą paskolos sutartį (kuri gali būti ir tikslinė) ir darbo sutartyje numatyti sąlygą, jog išdirbus tam tikrą metų skaičių darbuotojui nebereikia grąžinti paskolos ir ji vertinama kaip premija, o pasibaigus darbo santykiams anksčiau laiko darbuotojas privalo grąžinti visą nepadengtą paskolą.

5. Susitarimas dėl konfidencialumo ir (ar) nekonkuravimo

Konfidencialumo sąlyga gali būti derinama su nekonkuravimo reikalavimu. Tiek konfidencialumo, tiek nekonkuravimo susitarimai gali būti darbo sutarties dalis arba gali būti sudarytos atskiros sutartys – konfidencialumo sutartis ir (ar) nekonkuravimo sutartis.

Nekonkuravimo susitarimas – tai darbdavio ir darbuotojo susitarimas, jog pasibaigus darbo sutarčiai darbuotojas ne daugiau kaip dvejus metus nedirbs darbdavio konkurento įmonėje, nesteigs įmonės ar nedalyvaus versle, konkuruojančiame su darbdavio verslu. Susitariant dėl nekonkuravimo, darbuotojui privalo būti nustatyta teisinga, protinga kompensacija už nekonkuravimą.

Norint susitarti dėl konfidencialumo, įmonėje reikia sudaryti neatskleistinos informacijos (komercinių paslapčių) sąrašą ir su juo pasirašytinai supažindinti darbuotojus. Komercinė paslaptis – tai viešai neskelbtina, slapta informacija, saugoma šios informacijos savininko, turinti komercinę vertę ir kurią praradus įmonė patirtų žalą.


Patarimai darbdaviui

– Darbo sutartyje tiksliai suformuluoti išbandymo tikslą, t. y. įtraukti nuostatą, kad išbandymo terminas nustatomas darbdavio iniciatyva, siekiant patikrinti ar darbuotojas tinkamas darbui;

– Darbo sutartį papildyti sąlyga, kad kai nėra vieno darbo, darbdavys gali savo nuožiūra skirti darbuotojui kitą darbą;

– Darbo sutartyje įtvirtinti susitarimą dėl išlaidų atlyginimo kvalifikacijos kėlimui, mokymams, o siunčiant darbuotoją į konkrečius mokymus, jį pasirašytinai supažindinti su mokymų kaina, kelionės kaina ir kitomis mokymų sąlygomis;

– Darbo sutartyje numatyti, kad darbdavio išlaidomis darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir pan. laikomos visos atitinkamos darbdavio išlaidos, įskaitant, bet neapsiribojant, išlaidomis kelionei, nakvynei ir maitinimui, dienpinigiais, mokesčiais už mokymą, kvalifikacijos kėlimo renginius, stažuotes ir kt., mokymo paslaugas teikiančių asmenų honorarais ir pan. Darbuotojas šias išlaidas privalo atlyginti visiškai, t. y. atlygintinų išlaidų suma nėra mažinama proporcingai atsižvelgiant į nuo kvalifikacijos kėlimo praėjusį (t. y. darbuotojo dirbtą) laiką;

– Sudaryti neatskleistinos informacijos (komercinių paslapčių) sąrašą ir su juo pasirašytinai supažindinti darbuotojus;

– Parengti taisykles dėl konfidencialios informacijos saugojimo: nepalikti dokumentų, neišnešti jų iš darbovietės, nepalikti kompiuterių be priežiūros pietų pertraukos metu, nustatyti draudimą kopijuoti elektroninę duomenų bazę, popieriuje esančią informaciją ir pan.

Darbo sutartyje draudžiama nustatyti tokias sąlygas, kurios pablogina darbuotojo padėtį su ta, kurią nustato Darbo kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis.


Patartina, kad darbo sutartyje būtų tokios nuostatos

1. Darbuotojas įsipareigoja be išankstinio raštiško darbdavio leidimo tiesiogiai ar netiesiogiai papildomai nedirbti, nedalyvauti ir neveikti jokioje įmonėje ar versle, konkuruojančioje ar susijusioje su darbdavio veikla, už darbdavio ribų, taip pat nepriimti iš trečiųjų šalių pasiūlymų dirbti tapatų ar artimai susijusį su pagal šia darbo sutartimi darbuotojo dirbamą darbą darbo sutarties galiojimo metu. Tokia veikla laikoma nesuderinama su darbuotojo funkcijomis pagal šią darbo sutartį;

2. Darbuotojas privalo laikytis darbdavio nustatytų darbo tvarkos taisyklių bei kitų lokalinių aktų (įskaitant įsakymus), su kuriais darbuotojas buvo supažindintas, kai buvo sudaroma darbo sutartis ar bet kada po darbo sutarties sudarymo;

3. Jeigu darbuotojas negali dirbti dėl laikino nedarbingumo ar kitų priežasčių, jis asmeniškai arba per kitus asmenis kaip įmanoma greičiau įsipareigoja pateikti darbdaviui informaciją apie neatvykimą į darbą, neatvykimo priežastis ir numatomą nebuvimo darbe trukmę. Nepranešimas apie neatvykimą, nepaisant to, neatvykimo priežastys yra svarbios ar ne, laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu;

4. Darbuotojas nedelsdamas privalo informuoti darbdavį apie savo asmeninių duomenų, situacijos, susijusios su darbo teisėmis ir pareigomis, pasikeitimu (pvz., gyvenamosios vietos, telefono susisiekimui ir pan. pakeitimas). Šia darbo sutartimi darbuotojas leidžia darbdaviui naudoti darbuotojo asmeninius duomenis, kurie yra reikalingi darbdavio darbo teisių ir pareigų įgyvendinimui;

5. Darbuotojas koncentruoja visus savo darbo sugebėjimus pagal šią darbo sutartį jam patikėtoms pareigoms vykdyti. Darbuotojas įsipareigoja sąžiningai, laiku, tiksliai ir profesionaliai atlikti savo darbo pareigas ir funkcijas, būti iniciatyvus, komunikabilus, gebėti dirbti komandoje, laikytis darbdavio nurodymų, būti lojalus ir vengti interesų konflikto. Darbuotojas įsipareigoja nenaudoti darbdavio turto jokiai kitai veiklai, išskyrus darbo funkcijų vykdymą (išskyrus atvejus, kai yra gautas išankstinis darbdavio rašytinis leidimas);

6. Darbuotojas įsipareigoja šios darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar jos nutraukimo atveju, gavęs atitinkamą darbdavio reikalavimą, nedelsiant perduoti darbdaviui visus ir bet kuriuos klientų sąrašus, korespondenciją ir (ar) kitus dokumentus, turtą (automobilį, kompiuterį, programinę įrangą ir (ar) programas, kitą turtą, jei darbuotojui jis buvo perduotas) ir (ar) duomenis bei duomenų laikmenas, priklausančias darbdaviui;

7. Darbuotojas negali sulaikyti darbdavio turto ir negali įskaityti darbdavio turto dėl jokios priežasties, įskaitant tas, kai darbdavys turi skolų darbuotojui. Tuo atveju, jeigu darbuotojas negrąžina  darbdavio turto ar darbuotojas turi skolų darbdaviui, šalys susitaria, kad darbdavys turi teisę atlikti įskaitymą visa apimtimi iš darbuotojui priklausančių sumų, jei pasibaigia darbo santykiai tarp šalių;

8. Teisės į visus intelektinės nuosavybės objektus (autorinius kūrinius, patentų, know-how, pramoninio dizaino, prekių ir paslaugų ženklų objektus ir t. t.), sukurtus darbo procese ar ryšium su darbu, visam šių teisių galiojimo laikotarpiui išimtinai priklauso darbdaviui maksimalia apimtimi, leidžiama įstatymų. Laikoma, kad į darbuotojo įprastines funkcijas įeina pareiga kurti intelektinę nuosavybę ir už intelektinės nuosavybės sukūrimą papildomai neapmokama, nebent atskiru atveju šalys susitartų kitaip;

9. Šalys susitaria, kad su darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbą, darbdavio nurodymais darbuotojas supažindinimas el. paštu adresu: (nurodyti el. pašto adresą);

10. Darbuotojo veiksmai ar neveikimas laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, jeigu darbuotojas: pažeidžia lojalumo, interesų konfliktų vengimo, konfidencialumo, maksimalaus atidumo, rūpestingumo principus, kitus įsipareigojimus, nustatytus darbo sutartyje. Bet kokia darbuotojo veikla, kuri mažina darbdavio konkurencingumą ar prieštarauja darbdavio interesams ar nesuderinama su profesijos standartais, taip pat laikoma šiurkščiu darbuotojo darbo drausmės pažeidimu;

11. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese,  taip pat kai darbuotojo darbas tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe;

12. Darbdavys turi teisę sumažinti darbuotojo darbo pareigų apimtį arba nesuteikti darbo esant pagrindui prarasti pasitikėjimą lojalumu ir (ar) gebėjimu tinkamai vykdyti pavestas darbo funkcijas, palikdamas darbuotojui darbo užmokestį;

13. Išbandymo laikotarpis nustatytas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka darbui pagal darbo sutartį.


Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir teisiniais klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /

Už ką atsako vadovas

Informacija atnaujinta 2021.09.01


Vadovo pareigos

Civilinis kodeksas (CK) bei Akcinių bendrovių įstatymas (ABĮ) nustato vadovui pareigas, kurių jis privalo laikytis bei kuriomis privalo vadovautis savo veikloje:

1. Pareiga veikti sąžiningai ir protingai;

2. Pareiga veikti bendrovės akcininkų naudai;

3. Lojalumo pareiga;

4. Konfidencialumo pareiga;

5. Interesų konfliktų vengimo pareiga;

6. Bendrovės informacijos ir turto nenaudojimas;

7. Informavimas apie vadovo sandorius su bendrove.

Šios pareigos, įpareigoja vadovą vadovautis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, laikytis įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, elgtis taip, kad jo veikla neprieštarautų bendrovės veiklos tikslams bei būtų suderinta su bendrovės vidaus dokumentais. Pažeidus nurodytas pareigas bei  reikalavimus, atsiranda vadovo atsakomybės klausimas.


Atsakomybės rūšys

Vadovui, priklausomai nuo atliktų veiksmų, gali būti taikoma skirtinga atsakomybė:

1. Drausminė atsakomybė gali būti taikoma už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus pvz. atskleidus komercines ar technologines paslaptis akcininkai vadovui gali taikyti vieną iš drausminių nuobaudų – pastabą, papeikimą ar atleidimą iš darbo;

2. Civilinė atsakomybė sietina su akcininkų teise pareikšti ieškinį vadovui dėl visiško žalos, atsiradusios dėl vadovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo pvz. vadovui sudarius sandorį viršijant savo kompetencijos ribas;

3. Administracinė atsakomybė taikoma skiriant administracines nuobaudas už administracinės teisės pažeidimus pvz. administracinę nuobaudą už pažeidimus apskaitos srityje gali paskirti mokesčių inspekcija;

4. Baudžiamoji atsakomybė, kurios sankcijos apima – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, baudų paskyrimą, areštą, laisvės atėmimą – gali būt taikoma už nusikaltimus finansų sistemai (tai apima tiek aplaidų, apgaulingą apskaitos tvarkymą, tiek mokesčių nesumokėjimą). Taikytiną sankciją už baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus siūlo prokuroras o sprendimą dėl jos paskyrimo priima teismas.


Už ką atsako bendrovės vadovas 

1. Už žalą dėl įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo:

a) Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. vadovas atsako už apskaitos organizavimą, bei už apskaitos dokumentų saugojimą (gali būti taikoma tiek administracinė tiek baudžiamoji atsakomybė);

b) Vadovaujantis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 str. bendrovės vadovas atsako už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku (taikoma administracinė atsakomybė);

c) Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. 5 p. vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (taikoma administracinė atsakomybė);

d) Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 143 str. vadovas atsako už šiame įstatyme numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą pvz. nedeklaravus deklaruotino mokesčio, arba neteisėtai pritaikius mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių neteisėtai sumažinus mokėtiną mokestį (gali būti taikoma tiek administracinė tiek baudžiamoji atsakomybė).

2. Už žalą atsiradusią dėl bendrovės įstatų, kitų vidaus dokumentų (akcininkų sprendimų, valdybosnutarimų) pažeidimo:

a) Jei vadovas pažeidė konfidencialumo, lojalumo pareigą ir paskleidė apie bendrovę tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl kurios pablogėjo bendrovės dalykinė reputacija, iš vadovo gali būti reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo;

b) Jei vadovas pažeidė lojalumo pareigą bei pareigą veikti bendrovės akcininkų naudai, ir sudarė sandorį kitomis sąlygomis, nei buvo numatyta valdybos, akcininkų sprendime ir todėl bendrovė patyrė nuostolių, iš vadovo gali būti reikalaujama visiško žalos atlyginimo.

Jei vadovas sudarė sandorį viršydamas savo kompetencijos ribas, toks sandoris tampa privalomas bendrovei. Įstatymo numatyta išimtis – atvejis, kai sandorį sudaręs trečiasis asmuo žinojo, kad vadovas viršija savo kompetencijos ribas. Tokiu atveju sandoris bendrovei prievolių nesukelia.

Savo kompetencijos ribas viršijęs vadovas yra subsidiariai atsakingas už bendrovės prievolių įvykdymą trečiajam asmeniui pagal šį sandorį, t.y. jei bendrovė nepatenkina trečiojo asmens reikalavimų, tokia prievolė tenka sandorį sudariusiam vadovui.


Kaip apriboti vadovo veiksmus

Apribojimai sandoriams – bendrovės įstatuose gali būti nustatomi vadovo veiklos apribojimai tam tikriems sandoriams, numatant, kad sandoriams, viršijantiems įstatuose numatyta sumą, reikalingas akcininkų pritarimas pvz. sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė nei numatyta įstatuose, investavimo, perleidimo ar nuomos. Visuotinio akcininkų susirinkimopritarimas nepanaikina vadovo atsakomybės už priimtus sprendimus.

Valdybos sudarymas – bendrovėje gali būti sudaroma valdyba. Sudarius valdybą sprendimų priėmimas svarbiausiais bendrovės veiklos klausimais atitenka valdybos nariams, kurių turi būti ne mažiau kaip trys pvz. valdyba priima sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo, įkeitimo ir pan. Jei bendrovėje valdyba nesudaroma, sprendimų priėmimas dėl visų nurodytų klausimų atitenka vadovui.

Kiekybinio atstovavimo nustatymas – bendrovės įstatuose gali būti numatyta, kad bendrovės vardu sandorius gali sudaryti tik keletas asmenų kartu. Toks atstovavimas vadinamas kiekybiniu. Įstatuose turi būti nustatyta konkreti tokio atstovavimo taisyklė pvz. nurodant, kad vadovas veikia kartu su vienu valdybos nariu arba kartu su visa valdyba.  Jei kiekybinis atstovavimas yra nustatytas bendrovės įstatuose ir yra įregistruotas juridinių asmenų registre, sandoris, kurį sudarė tik vienas iš asmenų, turinčių teisę jį sudaryti, nesukurs prievolių bendrovei, tol kol valios neišreikš kitas, kiekybinio atstovavimo taisyklėje, nurodytas asmuo.


Kaip apriboti vadovo atsakomybę

Visiško žalos atlyginimo išimties galimybė numatyta CK t.y. vadovo atsakomybė gali būti apribota įstatais arba sutartimi tarp bendrovės vadovo ir bendrovės. Būdai, vadovo atsakomybei apriboti:

1. Įtraukti vadovo atsakomybę ribojančias nuostatas į:

a) Darbo sutartį;

b) Visiškos materialinės atsakomybės sutartį;

c) Įstatus.

Svarbu tai, kad atsakomybę ribojančios nuostatos neprieštarautų imperatyvioms (privalomoms) įstatymų normoms. Susitarimas dėl vadovo atsakomybės apribojimo ar netaikymo už žalą, padarytą dėl tyčios ar neatsargumo, negalioja. Civilinė atsakomybė gali būti apribojama:

— Nustatant maksimalų atlygintinų nuostolių dydį;

— Apribojant atsakomybę tiesioginiais nuostoliais, pvz. tik konkrečiomis išlaidomis.

2. Sudaryti darbuotojų pareiginius nuostatus, nurodant konkrečias darbuotojų pareigas ir atsakomybę už tų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir taip „padalinti” vadovo atsakomybę su darbuotojais.

3. Apdrausti  vadovo civilinę atsakomybę. Draudimu suteikiama draudimo apsauga dėl vadovo netinkamų veiksmų rezultatų – draudikas atlygina žalą tretiesiems asmenims arba bendrovei.

Praktikoje dažniausi vadovų pažeidimai padaromi: tinkamai neužtikrinant bendrovės apskaitos ir atskaitomybės tvarkymo; nesilaikant pagrindinių verslo administravimo taisyklių (pvz., skolinant lėšas neįvertinus skolininko rizikingos finansinės padėties); prisiimant įsipareigojimus tinkamai neįvertinus bendrovės galimybių; nevykdant teisėtų ir pagrįstų bendrovės kreditorių reikalavimų, sudarant sandorius su susijusiais asmenimis ne rinkos sąlygomis arba nustatant nors ir teisėtas, tačiau bendrovei nenaudingas sąlygas ir t.t.

Lietuvos teismų spręstų ginčų dėl bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įmonei atlyginimo nėra labai daug, tai leidžia daryti dvi prielaidas: pirma – ginčai, susiję su vadovo atsakomybės klausimais, išsprendžiami neteisminiu būdu; antra – vadovo atsakomybės principai Lietuvos teisinėje sistemoje dar nėra visiškai įgyvendinti.


Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir teisiniais klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /

Start a business
Kokią įmonę steigti

Informacija atnaujinta 2021.09.01


Svarbiausi kriterijai lemiantys įmonės teisinės formos pasirinkimą:

1. Steigėjų atsakomybė (ar už įmonės prievoles atsakoma asmeniniu turtu).

2. Valdymo / sprendimų priėmimo / balsavimo būdai.

3. Apmokestinimas.

Išsamiau apie populiariausias teisines formas skaitykite toliau.


Uždaroji akcinė bendrovė

— Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už UAB prievoles.

— UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2 500 EUR.

— UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, akcininkų skaičius neribojamas. Akcininkas gali parduoti ar kitaip perleisti (pvz., dovanoti, mainyti ir pan.) savo turimas UAB akcijas.


— Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl balsuojant didžiausią įtaką turi daugiausia akcijų įsigijęs asmuo.

— Sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau kaip 1/2 balsavime dalyvavusių akcininkų balsų.

— Kai kuriems sprendimams priimti numatyta ne mažesnė kaip 2/3 ar 3/4 balsų dauguma. Kokias galimybes suteikia skirtingos akcijų proporcijos skaitykite čia >>

— UAB turi būti vienasmenis valdymo organas – vadovas, gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas – valdyba.


— Nepasisekus verslui įmonės steigėjas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė formuodamas UAB įstatinį kapitalą, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą.

— Šios formos įmonės steigimas patrauklus tuo, kad norint pritraukti papildomų lėšų, UAB gali išleisti naujas akcijas, kurias įsigydami nauji arba esami akcininkai finansuoja verslą.

— Norint pasitraukti iš verslo, UAB akcininkas gali perleisti akcijas kitiems asmenims ar parduoti verslą.

— Aiškus, nusistovėjęs įmonės valdymo reglamentavimas.


— Įmonės steigimo metu privaloma įnešti ne mažiau kaip 2 500 EUR įstatinį kapitalą.

— Akcininkai, UAB uždirbtą pelną, gauna išsimokėdami dividendus arba gaudami darbo užmokestį, tačiau pastaruoju atveju reikės mokėti didelius mokesčius (MB ar IĮ steigėjai įmonės lėšas gali išsiimti paprastesniu būdu).

— Viršuje paminėti trūkumai svarbūs tik smulkiam verslui.


Mažoji bendrija

— Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles.

— Mažąją bendriją gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų (gali būti ir vienas MB steigėjas). Mažoji bendrija gali vykdyti bet kokią įstatymų nedraudžiamą veiklą.

— Nereikalaujama įnešti minimalų įstatinį kapitalą, tačiau mažosios bendrijos nariai turi įnešti įnašus (jų dydį nustato patys nariai, narių susirinkime). Mažosios bendrijos pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui (galima numatyti ir kitokią pelno skirstymo tvarką).

— Narys gali dirbti mažojoje bendrijoje, tačiau negali sudaryti darbo sutarties. Mažoji bendrija gali sudaryti darbo sutartis tik su darbuotojais, kurie nėra bendrijos nariai.


Galimi šie Mažosios bendrijos valdymo organai:

1. Tik narių susirinkimas. Tokiu atveju narių susirinkimas yra kartu ir valdymo organas, vienas iš narių paskiriamas mažosios bendrijos atstovu, kuris iš esmės atlieka vadovo funkcijas.

2. Narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – vadovas, šiuo atveju su vadovu sudaroma paslaugų (civilinė) sutartis.

— Svarbiausius sprendimus nariai priima balsavimu. Vienas narys turi vieną balsą, nepriklausomai nuo jo įnašo dydžio.

— Jei mažoji bendrija turi vadovą, nuostatuose gali būti nustatyta kitokia balsavimo tvarka (pvz., balsų skaičius priklauso nuo įnašo dydžio).

— Sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau kaip 1/2 visų mažosios bendrijos narių balsų.

— Kai kuriems sprendimams numatyta ne mažesnė kaip 2/3 balsų dauguma (pvz., dėl metinio pelno paskirstymo), yra sprendimų, kurie priimami vienbalsiai (pvz., dėl pelno paskirstymo už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį, dėl naujų narių priėmimo).


— Ribota narių atsakomybė, t.y. nepasisekus verslui nariai rizikuoja tik savo įnašu, taip apsaugodami savo asmeninį turtą (pvz. už neįvykdytas individualios įmonės prievoles savininkas atsako savo asmeniniu turtu).

— Šios formos įmonės steigimas patrauklus tuo, kad nėra nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis (pvz. UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2 500 EUR).

— Mažosios bendrijos narys gali dirbti bendrijoje nesudarydamas darbo sutarties, t.y. nereikia mokėti didelių mokesčių nuo darbo užmokesčio, o lėšų asmeniniams poreikiams gali iš bendrijos gauti išsimokėdamas pelną avansu (vietoj darbo užmokesčio).

— MB galima pertvarkyti į UAB.


— Mažosios bendrijos steigėju / nariu gali būti tik fizinis asmuo, iš viso ne daugiau kaip 10 (pvz. UAB akcininku gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, o akcininkų skaičius neribojamas).

— Sprendimų priėmimas, kai vienas narys turi vieną balsą nepriimtinas investuotojams. Savarankiškai nustačius kitą sprendimo priėmimo tvarką gali kilti narių nesutarimai ateityje.

— Mažosios bendrijos buhalterinė apskaita tik kai kuriais atvejais yra paprastesnė nei UAB (pvz., kai mažoji bendrija neturi darbuotojų ir/ar nėra PVM mokėtoja).

Šios formos įmonės steigimas svarstytinas, jei verslas yra smulkus, įmonė nebus PVM mokėtoja ir nesamdys darbuotojų.


Individuali įmonė

— Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad už IĮ prievoles savininkas atsako savo turtu. Individualios įmonės steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali būti kitos IĮ savininku.

— IĮ savininkas paprastai yra ir įmonės vadovas. IĮ vadovu gali būti paskirtas ir kitas asmuo, tačiau tik tuo atveju, jei tai nustatyta IĮ nuostatuose. Kai IĮ vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su juo sudaroma darbo ar civilinė sutartis. Jei IĮ vadovu yra pats savininkas, su juo darbo sutartis nesudaroma.


— Visus sprendimus priima IĮ savininkas.


— Šios formos įmonės steigimas patrauklus tuo, kad nėra nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis (pvz. UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2 500 EUR).

— Paprasta išsiimti pelną – IĮ savininkas bet kuriuo metu gali paimti IĮ pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams poreikiams (to negalima padaryti UAB).

— Savo įmonėje savininkas gali dirbti vienas, nesudarant darbo sutarties, todėl reikia mokėti mažesnius mokesčius. Esant reikalui galima įdarbinti ir kitus asmenis.

— IĮ galima pertvarkyti į UAB.


— Jei verslas nuostolingas, IĮ gali bankrutuoti, tačiau savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus.

— IĮ savininku gali būti tik vienas asmuo, individualios įmonės steigimas kartu su partneriais nėra galimas.

— Negalima išleisti naujų akcijų, taip pritraukiant lėšas.

— IĮ buhalterinė apskaita daugeliu atvejų nėra paprastesnė lyginant su UAB.

Individualios įmonės ir Mažosios bendrijos apmokestinimas iš principo yra vienodas, tačiau MB steigėjai neatsako už bendrijos prievoles savo turtu, todėl sunku surasti argumentų kuo individuali įmonė pranašesnė už mažąją bendriją. Visgi individualios įmonės steigimas svarstytinas, jei verslas yra individualus, skirtas 1 asmeniui, o pasirinkta veiklos rūšis nerizikinga.


Viešoji įstaiga

Viešoji įstaiga (VšĮ) yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Kartais VšĮ naudojama ir komercinei veiklai, nes:

— Galima pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis.

— Galima gauti paramą iš fizinių ir juridinių asmenų.

— Viešojo intereso įvaizdis naudingas komercinėje veikloje (pvz., ugdymo paslaugos).

VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, steigėjų skaičius neribojamas.

VšĮ pelnas gali būti naudojamas tik VšĮ įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti ir negali būti skiriamas VšĮ dalininkams, organų nariams, darbuotojų premijoms.


Svarbiausius sprendimus dalininkai priima balsavimu. Vienas dalininkas turi vieną balsą, nepriklausomai nuo jo įnašo dydžio, jei VšĮ įstatuose nenustatyta kitaip. VšĮ turi būti vienasmenis valdymo organas – vadovas, gali būti ir kolegialūs valdymo organai.


— Ribota civilinė atsakomybė – dalininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į VšĮ, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą.

— Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui – UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2 500 EUR).

— Šios formos įmonės steigimas patrauklus tuo, kad VšĮ moka pelno mokestį tik nuo ūkinės komercinės veiklos pajamų, o jei mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 000 EUR, tai pelno dalis neviršijanti 7 250 EUR nėra apmokestinama.

— VšĮ gali vykdyti komercinę veiklą.

— VšĮ gali gauti paramą iš juridinių ir fizinių asmenų.

— Galimybė pasitraukti iš veiklos perleidžiant dalininko teises kitiems asmenims.


— VšĮ pelnas negali būti išmokamas dalininkams, todėl dalininkai pinigus iš įmonės gali gauti tik išmokant darbo užmokestį.

— VšĮ negali būti pertvarkyta į UAB.

— VšĮ gali verstis tik jos įstatuose nurodyta veikla.



— Pelno mokestis – visos išvardintos įmonių formos moka tokį patį pelno mokestį. Pranašumą turi VšĮ, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali nemokėti pelno mokesčio nuo 7 250 EUR pelno sumos.

— Darbo mokesčiai – visos išvardintos įmonių formos moka vienodus darbo mokesčius. Pranašumą turi MB ir IĮ, kurių steigėjai gali dirbti įmonėje nesudarydami darbo sutarties ir nemokėdami didelių darbo mokesčių. MB ir IĮ su vadovu gali sudaryti civilinę sutartį ir mokėti mažesnius sodros mokesčius nei kitos įmonės, kurios su vadovais privalo sudaryti darbo sutartį.

— Pridėtinės vertės mokestis – visos išvardintos įmonių formos PVM apmokestinamos vienodai.

— Pelno išmokėjimas – visų išvardintų įmonių akcininkai / nariai / savininkai už įmonės jiems išmokėtą pelno dalį moka vienodą pajamų mokestį.


Kiek mokesčių sutaupo MB

Informacija atnaujinta 2021.09.01


Mažoji bendrija su vadovu sudaro ne darbo, o paslaugų sutartį, todėl vadovo (jeigu jis yra MB narys) pajamos apmokestinamos tik 15 % pajamų mokesčiu.

MB narys (steigėjas) gali teikti bendrijai paslaugas sudarydamas su MB paslaugų sutartį, todėl nario gautos pajamos apmokestinamos tik 15 % pajamų mokesčiu.

Nors dividendai taip pat apmokestinami 15 % pajamų mokesčiu, tačiau minėtos MB išmokos už gautas paslaugas yra laikomos MB sąnaudomis, todėl mažina apmokestinamąsias pajamas skirtingai nei dividendai, todėl mokestinė nauda paslaugų atveju apčiuopiamai didesnė.

Palyginimui UAB privalo įdarbinti direktorių su kuriuo turi būti sudaryta darbo sutartis ir mokami darbo mokesčiai kurie sudaro   ̴ 40 %. Be to vadovo atlygis turi būti didesnis nei minimalus, nes už kvalifikuotą darbą negalima mokėti minimalaus atlygio.

Pažvelkite į supaprastintą pavyzdį kuris parodo koks mokestinis skirtumas susidaro lyginant MB su UAB jeigu įmonėje yra vienas narys/akcininkas kuris yra ir įmonės vadovas:



UAB per metus uždirbo 100.000 pajamų.

Vadovo atlygis į rankas 1000 mėn. / 12.000 m. / per metus sumokama 8.400 mokesčių.

UAB uždirbo 79.600 pelno (100.000 – 12.000 – 8.400) / pelnas apmokestinamas 15 % pelno mokesčiu 11.940.

UAB išmoka grynąjį pelną 67.660 (79.600 – 11.940) pajamos apmokestinamos 15 % pajamų mokesčiu 10.149.

Akcininkas/vadovas iš UAB gavo 69.511 (12.000 + 67.660 – 10.149).

Sumokėta mokesčių 30.489 (8.400 + 11.940 + 10.149).



MB per metus uždirbo 100.000 pajamų.

Narys suteikė bendrijai paslaugų už 45.000 / šios pajamos apmokestinamos 15 % pajamų mokesčiu 6.750.

MB už kiekvieną narį privalo mokėti Privalomojo sveikatos draudimo įmokas 540 per metus.

MB uždirbo 54.460 pelno (100.000 – 45.000 – 540) / pelnas apmokestinamas 15 % pelno mokesčiu 8.169.

MB išmoka grynąjį pelną 46.291 (54.460 – 8.169) / pajamos apmokestinamos 15 % pajamų mokesčiu 6.944.

Narys/vadovas iš MB gavo 77.597 (45.000 – 6.750 + 46.291 – 6.944).

Sumokėta mokesčių 22.403 (6.750 + 540 + 8.169 + 6.944).

Mokestinis skirtumas sudaro 8.086 Eur.

Mokesčių skirtumas galėtų būti dar didesnis jei įmonės turėtų daugiau narių/akcininkų, nes ne tik MB vadovas, bet ir nariai turi galimybę gauti iš bendrijos pajamas už suteiktas paslaugas, o ne dividendų forma.



— Šis modelis leidžia sutaupyti riboto dydžio sumas, kadangi jeigu MB nario pajamos už suteiktas paslaugas Lietuvoje viršija 45K, nuo viršijančios sumos reikia mokėti PVM, todėl didesnių sumų išsimokėti už paslaugas neverta.

— Toks mokesčių sutaupymas galimas tik įmonėms kuriose dirba patys nariai/akcininkai. Jeigu įmonė samdo vadovą iš šalies arba nariai/akcininkai yra investuotojai ir veikloje nedalyvauja, tuomet aprašytas modelis vargu ar įmanomas.



— Jeigu MB nario/vadovo metinės, tuo pačiu tarifu apmokestinamos, pajamos viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių, viršijanti pajamų dalis apmokestinama 20% GPM tarifu. 2021 metais 120 VDU sudaro 162.324 Eur.

— MB narys gali teikti tik tokias paslaugas bendrijai kurios yra būtinos MB pajamoms uždirbti (yra ir daugiau apribojimų).

Bendra MB nario bendrijai pagal civilines sutartis suteiktų paslaugų suma negali viršyti 100.000 eurų per kalendorinius metus.


Mielai jums padėsime apskaitos, mokesčių ir teisiniais klausimais

Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /

Kaip paskirstyti akcijas

Informacija atnaujinta 2021.09.01


Jeigu UAB steigia keli akcininkai, nuo to kiek akcijų valdo kiekvienas akcininkas priklausys:

— kurie akcininkai lemia pelno paskirstymą ir dividendų išmokėjimą;

— kurie akcininkai lemia vadovo skyrimą ar nušalinimą;

— kurie akcininkai lemia dėl įmonės kapitalo keitimo, reorganizavimo, likvidavimo ir kt.


Susipažinkite su keliais akcijų pasiskirstymo modeliais:

— 50%+50%. Bendrovėje esant dviem akcininkams, toks akcijų pasiskirstymas gali sukelti sunkumų kilus nesutarimams tarp akcininkų, kadangi nė vienas iš jų negali daryti lemiamos įtakos priimant bendrovei svarbius sprendimus. Jeigu vienas iš akcininkų yra bendrovės direktorius jo rankose atsiduria įmonės valdymas ir jis turi galimybę veikti savo naudai, tuo tarpu kitas akcininkas beveik neturi priemonių įtakoti nei įmonės veiklos nei pelno skirstymo.

— 33%+33%+34%. Esant tokiam akcijų pasiskirstymo modeliui, bendrovėje gali strigti priėmimas sprendimų, kuriems reikalinga kvalifikuota balsų dauguma, pvz., skirstyti pelną reikalinga ne mažiau nei 2/3 balsų, taigi du akcininkai, turintys po 33% akcijų, negalės savo balsais nulemti, kad toks sprendimas būtų priimtas.

— Kai kurių sprendimų priėmimui įstatymas numato ne mažesnę nei 3/4 balsų daugumą, todėl 25% akcijų dalis gali būti reikšminga priimant svarbius įmonės sprendimus. Įstatuose galima nustatyti daugiau sprendimų kuriems priimti reikalinga 3/4 balsų dauguma, tokiu būdu suteikiant daugiau kontrolės akcininkams turintiems 25% akcijų.

Atkreipkite dėmesį, kad balsai skaičiuojami ne nuo visų, bet tik nuo dalyvaujančių susirinkime akcininkų turimų akcijų skaičiaus. Taigi visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujant ne visiems akcininkams, mažas skaičius akcijų įgyja didesnę reikšmę.

UAB steigimas nėra vien dokumentų registravimas Registrų centre. Steigimo metu priimti sprendimai gali turėti didelę reikšmę ateityje, todėl pasitarkite su teisininkais.

Shareholders conflicts

Updated 01.11.2021


The classic situation

2 shareholders set up a company, the shares of which were divided equally 50/50, and one of them became the manager.

The company has been operating successfully for some time, orders have been growing and profits have been rising, but one day the attitude of the shareholders differed. As the disagreement escalated, they encountered unexpected problems:

— the company did not pay dividends because none of the shareholders had enough votes to make a decision;

— the shareholders could not change the manager because none of them had enough votes to make a decision;

— the shareholder who became the manager was able to act at his own discretion and use the company’s resources, as the manager is allowed to make many decisions without the consent of the shareholders;

— the manager could fire another shareholder (who worked for the company) and separate him from the company’s activities.

Unfortunately, such situations occur often and regardless of the number of shareholders in the company.


Shareholders’ agreement

To avoid similar situations, shareholders can enter into a shareholders ’agreement and agree on how they will behave in certain situations.

For example, shareholders may agree that if the shareholders do not make a decision on the distribution of profits, the company must pay a proportion of the distributable profits as dividends.

The shareholders may agree that the manager is appointed for a specified period, after which the decision on the manager is made by another shareholder.

Shareholders may also agree: how the shares would be redeemed if they could no longer work together; whether shareholders can engage in competing activities; how the shareholder can obtain information about the company’s activities; and other issues.

A shareholders’ agreement can be concluded when setting up a new company or already in operation, it is important to do so before the start of disagreements.


You might be interested in  Shareholders’ agreement


We will be happy to assist you with accounting, taxation or legal matters

Get in touch with us today  +370 5 2430344  /

Jeigu keičiate buhalterį

Ką jums verta žinoti

— Buhalterį galima keisti bet kuriuo metu, nėra būtinybės laukti metų pabaigos.

— Nusprendę keisti buhalterinių paslaugų įmonę susitarkite dėl sutarties nutraukimo (gali būti numatyti ilgi įspėjimo terminai).

— Susitarkite kurį paskutinį mėnesį sutvarkys esamas buhalteris ir nuo kurio mėnesio gali pradėti naujas buhalteris. Taip pat susitarkite kuris buhalteris parengs metinę finansinę atskaitomybę, nes tai dažniausiai tampa ginčo objektu.

— Jeigu nuspręsite dirbti su mumis – mes pasirūpinsime, kad jūsų buhalterija būtų perduota tvarkingai.


Kaip vyksta buhalterijos perdavimas

— Susisieksime su jūsų buhalteriu ir suderinsime kaip jis turi paruošti buhalteriją perdavimui.

— Patikrinsime ar paruošti buhalteriniai duomenys atitinka reikalavimus.

— Perimsime duomenis ir dokumentus ir pasirašysime perdavimo-priėmimo aktą.

— Buhalterijos perėmimą galime atlikti jums nedalyvaujant.


Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /

Kas privalo atlikti auditą

Informacija atnaujinta 2021.09.01


Metinių finansinių ataskaitų auditą atlikti privalo:

— valstybės ir savivaldybės įmonės;

— viešojo intereso įmonės;

— akcinės bendrovės;

— uždarosios akcinės bendrovės, kuriose akcininkė yra valstybė ir (arba) savivaldybė;

— uždarosios akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, jeigu jų ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:

1. Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 3 500 000 EUR;

2. Balanse nurodyto turto vertė – 1 800 000 EUR;

3. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50.


Teisės aktai

1. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas(žr. 24 str.)

2. Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas

3. Audito įstatymas

Konsoliduotoji finansinė atskaitomybė

Informacija atnaujinta 2021.09.01


Konsoliduotoji finansinė atskaitomybė yra įmonių grupės finansinė atskaitomybė, sudaryta ir pateikta kaip vienos įmonės finansinė atskaitomybė.

Įmonių grupė neprivalo sudaryti konsoliduotosios finansinės atskaitomybės, jeigu bendri įmonių grupės metinių finansinių ataskaitų rodikliai, dviejų iš eilės finansinių metų, įskaitant ataskaitinius finansinius metus, neviršija dviejų iš šių dydžių (ši nuostata netaikoma, jeigu įmonių grupėje yra viešojo intereso įmonė):

1. Pardavimo grynosios pajamosper ataskaitinius finansinius metus (neatskaitant tarpusavio pardavimo pajamų) – 9 600 000 EUR

2. Bendra balanse nurodyto turto vertė (neatskaitant tarpusavio sandorių) – 6 000 000 EUR;

3. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50.


Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos gali būti nekonsoliduojamos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1. Dukterinės įmonės akcijos įsigytos numatant jas parduoti per vienus metus nuo įsigijimo dienos;

2. Dukterinės įmonės veiklai taikomi reikšmingi ilgalaikiai apribojimai, kurie suvaržo jos galimybę perleisti patronuojančiai įmonei turtą ir lėšas ir įgyvendinti valdymą;

3. Informacija reikalinga konsoliduotajai finansinei atskaitomybei sudaryti, negali būti pateikta be ypač didelių išlaidų ir gaišaties.

Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos gali būti nekonsoliduojamos, jeigu ta įmonė nereikšminga įmonių grupės požiūriu t.y. jos turtas finansinių metų pabaigoje neviršija 5 proc. patronuojančios įmonės turto, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus neviršija 5 proc. patronuojančios įmonės pardavimo grynųjų pajamų per tą patį laikotarpį. Ši nuostata netaikoma, jeigu įmonių grupėje yra kelios dukterinės įmonės ir jų finansinių ataskaitų nekonsolidavus būtų pažeistas reikšmingumo principas ir reikalavimas teisingai parodyti įmonių grupės finansinę būklę.

Patronuojanti įmonė, turinti tik dukterines įmones, kurių kiekviena atskirai ir visos kartu yra nereikšmingos, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų gali nesudaryti.

Teisės aktai

1. Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas

2. 16-asis verslo apskaitos standartas „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į dukterines įmones”

      Send enquiry