Mokesčių konsultacijos

Mokėsčių patarėja Neringa Karlikauskė

MOKESČIŲ PATARĖJA

Neringa Karlikauskė

Kuo būsime naudingi

  • Teikiame mokesčių konsultacijas dėl būsimų ar jau sudarytų sandorių, įvardiname rizikas, siūlome sprendimo būdus.
  • Patariame mokesčių klausimais atliekant įmonių reorganizavimą, skaidymą ar sujungimą. Atliekame mokestinių pasekmių vertinimą, padedame tinkamai pasiruošti.
  • Teikiame mokesčių konsultacijas tarptautinio apmokestinimo klausimais, įskaitant dvigubo apmokestinimo išvengimą, holdingų struktūras.
  • Mokesčių konsultacijos neapsiriboja žodiniu patarimu, pagal poreikį rengiame galimybių studijas bei išsamias konsultacijas raštu.
  • Atstovaujame klientų interesus mokesčių inspekcijoje, teisme, kitose institucijose.

Mokesčių planavimas

Išnaudokite visas teisėtas galimybes mokėti mažesnius mokesčius arba juos atidėti.

  • Patarsime dėl mokesčių lengvatų taikymo, padėsime parengti dokumentaciją.
  • Padėsime pasirinkti įmonių / holdingo struktūrą, optimizuoti mokesčius.
  • Teikiame mokesčių konsultacijas dėl verslo iškėlimo į užsienį.
Mokėsčių patarėja Neringa Karlikauskė

MOKESČIŲ PATARĖJA

Neringa Karlikauskė

Klientų atsiliepimai
Sužinokite
Informacija atnaujinta 2024.01.04   Kai akcininkas suteikia paskolą įmonei, mokestinės pasekmės atsiranda šiais atvejais: 1. Įmonė išmokamas palūkanas gali priskirti prie leidžiamų atskaitymų, jei palūkanų norma atitinka rinkoje esančias palūkanas. Jei išmokamų palūkanų dydis viršija rinkoje esančias palūkanas, viršijanti dalis nebus laikoma leidžiamais atskaitymais (PMĮ 40str 2d.). Nustatant palūkanų rinkos kainą, vienas iš kriterijų galėtų būti vidutinės komercinių bankų taikomos palūkanos, kurias skelbia Lietuvos bankas savo tinklalapyje. Tačiau ši informacija nėra pakankama, kadangi reikia įrodyti, už kokias palūkanas konkreti bendrovė gali pasiskolinti rinkoje iš nesusijusio asmens. Todėl rekomenduojame turėti paskolos sandorio su akcininku dokumentaciją, kuri pagrįstų taikomos palūkanų normos atitikimą rinkoje esančioms palūkanoms (pvz., komercinių bankų pasiūlymus bendrovei dėl paskolos sutarties sudarymo). 2. Jei pasiskolinta suma viršija bendrovės nuosavą kapitalą* daugiau nei 4 kartus, tai nuo viršijančios dalies mokamas palūkanas mokesčių administratorius gali pripažinti neleidžiamais atskaitymais ir apmokestinti kaip dividendus, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a) Palūkanų norma yra aukštesnė už rinkoje esančias palūkanas; b) Akcininkas kontroliuoja** bendrovę paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

Tam, kad įrodyti, jog palūkanų norma nėra aukštesnė už rinkoje esančias palūkanas, rekomenduojama turėti paskolos sandorio su akcininku dokumentaciją, kuri pagrįstų taikomos palūkanų normos atitikimą rinkoje esančioms palūkanoms pvz., komercinių bankų pasiūlymus bendrovei dėl paskolos sutarties sudarymo. 3. Akcininkui fiziniam asmeniui (tiek Lietuvos gyventojui, tiek užsieniečiui) išmokamos palūkanos, kurių suma neviršija 120 VDU*** sumos, apmokestinamos taikant 15% gyventojų pajamų mokesčio tarifą, o palūkanų pajamų dalis viršijanti 120 VDU – 20% tarifu. Atkreipkite dėmesį, kad apskaičiuojant ar gyventojo pajamos neviršijo 120 VDU yra sumuojamos ne tik palūkanų pajamos, bet ir kitos gyventojo gautos pajamos (išskyrus darbo santykių, dividendų ir individualios veiklos pajamas), t.y. jeigu gausite palūkanų pajamas ir kitas apmokestinamąsias pajamas jos bus sumuojamos ir atitinkamai pritaikomi 15% ir 20% tarifai (GPMĮ 6str.). 4. Palūkanos, išmokamos Lietuvos juridiniam asmeniui, apmokestinamos taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą (15% arba 5%). 5. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, neapmokestinamos (PMĮ 5str. 1d. 2p.). 6. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris nėra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, apmokestinamos taikant 10% pelno mokesčio tarifą (PMĮ 5str. 1d. 2p.). 7. Akcininkas fizinis asmuo gali skolinti įmonei be palūkanų. Tokiu atveju nei akcininkui nei įmonei mokestinių pasekmių neatsiranda.   * Pasiskolintos sumos ir nuosavo kapitalo santykis apskaičiuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną (neįskaitant to mokestinio laikotarpio rezultato). ** Laikoma, kad akcininkas kontroliuoja bendrovę jei tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50% akcijų arba kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50% akcijų, o paties akcininko dalis yra ne mažesnė kaip 10% akcijų. *** 120 VDU, 2024 m. sudaro 228.324 Eur (120 VDU * 1902.70 Eur).   Mielai jums padėsime apskaitosmokesčių ir finansų valdymo klausimais Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt
Informacija atnaujinta 2024.01.04
  Akcijų perleidimo apmokestinimas Kai pajamos už perleistas akcijas priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, faktiškai apmokestinamas akcijų pardavimo pelnas, t. y. skirtumas tarp gautų pajamų ir įsigijimo kainos. Akcijų įsigijimo kainą sudaro visa pinigų suma, už kurią akcijos buvo nupirktos, įskaitant faktiškai patirtas akcijų įsigijimo išlaidas: komisinį atlyginimą, mokesčius, valstybės rinkliavas ir pan.  
Gyventojo apmokestinimas Kai gyventojo pajamos už perleistas akcijas priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, akcijų pardavimo pelno dalis neviršijanti 120 VDU* (vidutinio darbo užmokesčio), bus apmokestinama 15% tarifu, o pelno dalis viršijanti 120 VDU – 20% tarifu. Atkreipkite dėmesį, kad apskaičiuojant ar gyventojo pajamos neviršijo 120 VDU yra sumuojamos ne tik akcijų pardavimo pajamos bet ir kitos gyventojo gautos pajamos (išskyrus darbo santykių, dividendų ir individualios veiklos pajamas), t.y. jeigu gausite akcijų pardavimo pajamas ir kitas apmokestinamąsias pajamas jos bus sumuojamos ir atitinkamai pritaikomi 15% ir 20% tarifai (GPMĮ 6str.). Gyventojo gautos akcijų pardavimo pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, t. y. pajamoms, kurias pats gyventojas turi deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį. Akcijų pardavimo pelno dalis, neviršijanti 500 EUR, neapmokestinama (GPMĮ 17str. 30d.). Ši lengvata netaikoma, kai: 1. Akcijos perleidžiamos jas išleidusiai įmonei; 2. Akcijos buvo įgytos didinant įstatinį kapitalą iš įmonės lėšų (yra papildomų sąlygų); 3. Akcijų pardavimo pajamos gautos iš užsienio įmonių, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose; 4. Kai akcijos laikomos perleistomis likviduojant įmonę.  
Įmonės apmokestinimas Įmonės turto vertės padidėjimo pajamos (akcijų pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas) apmokestinamos pelno mokesčiu taikant 5% arba 15% tarifą. Įmonės turto vertės padidėjimo pajamos neapmokestinamos, jei tenkinamos šios abi sąlygos: 1. Įmonė, kurios akcijos perleidžiamos, yra įregistruota ar kitaip organizuota Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis ir yra pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoja. 2. Akcijas perleidžianti įmonė turėjo daugiau kaip 10% įmonės, kurios akcijos perleidžiamos, balsus suteikiančių akcijų ne trumpiau kaip 2 m. be pertraukų. Ši lengvata netaikoma, kai akcijos perleidžiamos jas išleidusiai įmonei.
  * 120 VDU, 2024 m. sudaro 228.324 Eur (120 VDU * 1902.70 Eur).   Mielai jums padėsime apskaitosmokesčių ir finansų valdymo klausimais
Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt
Informacija atnaujinta 2024.01.04   Likviduojant įmonę (UAB, IĮ, MB), likęs jos turtas perduodamas jos dalyviui, t.y. akcininkui, savininkui, dalininkui. Perduodant likviduojamos įmonės turtą mokestinės prievolės gali atsirasti likviduojamai įmonei ir / arba jos dalyviui.  
Įmonės apmokestinimas Likviduojamos įmonės turtą perduodant jos dalyviui, įmonė gali būti apmokestinta pelno mokesčiu. 5 proc. tarifas taikomas, jeigu likviduojamos įmonės vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR (išskyrus atvejus, nustatytus PMĮ 5 str. 3 dalyje), jei įmonė šių sąlygų neatitinka taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas. Apmokestinamas ne visas įmonės dalyviui perduodamas turtas, bet tik turto vertės padidėjimo pajamos, t. y. skirtumas tarp to turto tikrosios rinkos kainos perleidimo dieną ir jo įsigijimo kainos. Jei perleidžiamas turtas, kuriam buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas arba amortizacija, tai turto įsigijimo kaina mažinama nusidėvėjimo ar amortizacijos suma. Pvz.: Įmonė X yra likviduojama. Jos turimo automobilio, kuris perduodamas dalyviui, įsigijimo kaina yra 35000 EUR. Iki įmonės X likvidavimo buvo priskaičiuota 25000 EUR automobilio nusidėvėjimo suma. Automobilio perdavimo dieną šio turto tikroji rinkos kaina sudarė 15000 EUR. Vadinasi, likviduojamos įmonės X turto vertės padidėjimo pajamos yra 5000 EUR (15000 EUR– (35000 EUR– 25000 EUR)). Nuo šios sumos bus mokamas pelno mokestis.  
Dalyvio apmokestinimas Perduodant likviduojamos įmonės turtą jos dalyviui mokami tokie mokesčiai: Kai likviduojamos įmonės dalyvis yra juridinis asmuo, perduodamas turtas apmokestinamas pelno mokesčiu. 5 proc. tarifas taikomas, jeigu akcininko įmonėje vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR (išskyrus atvejus, nustatytus PMĮ 5 str. 3 dalyje), jei įmonė šių sąlygų neatitinka taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas. Kai likviduojamos įmonės dalyvis yra fizinis asmuo, perduodamas turtas apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. 15 proc. tarifas taikomas, jeigu gaunama turto vertės padidėjimo suma neviršija 120 VDU (vidutinio darbo užmokesčio), o 20 proc. tarifas taikomas nuo 120 VDU viršijančios sumos. VDU pajamų mokesčio apskaičiavimui 2024 m. sudaro 228.324 Eur (120 VDU * 1902.70 Eur). Atkreipkite dėmesį, kad skaičiuojant ar pajamų suma neviršijo 120 VDU, yra vertinamos ne tik pajamos iš gauto turto vertės padidėjimo, bet sumuojamos visos kitos per metus gyventojo gautos pajamos, išskyrus darbo santykių, dividendų ir individualios veiklos pajamas (GPMĮ 11 str., 6 str. 1 d., 6 str. 1d., 17 str. 1 d. 30 p.). Apmokestinamas ne visas dalyvio gautas turtas, bet tik turto vertės padidėjimo pajamos, t. y. skirtumas tarp gauto turto tikrosios rinkos kainos perleidimo dieną ir UAB akcininko turimų akcijų įsigijimo kainos arba IĮ, MB dalyvio neatsiimto įnašo. Pvz.: UAB X akcininkas turi UAB X akcijų, įsigytų už 5000 EUR. UAB X yra likviduojama, o jos turimas automobilis perduodamas akcininkui. Automobilio perdavimo dieną šio turto tikroji rinkos kaina sudarė 15000 EUR. Vadinasi, akcininko gauto turto vertės padidėjimo pajamos yra 10000 EUR (15000 EUR – 5000 EUR). Nuo šios sumos akcininkas mokės pelno arba gyventojų pajamų mokestį.  
Svarbu žinoti Likviduojama įmonė turi grąžinti į biudžetą perduodamo turto pirkimo PVM, kuris buvo įtrauktas į PVM atskaitą. Grąžintinas PVM apskaičiuojamas atsižvelgiant į nusidėvėjimo ar amortizacijos sumą.  
Mielai jums padėsime apskaitosmokesčių ir finansų valdymo klausimais Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt
Informacija atnaujinta 2024.01.04   Apie dividendus Dividendus turi teisę gauti akcininkai, kurie akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dieną buvo bendrovės akcininkai, nepriklausomai nuo to, kokių metų pelnas yra skirstomas. Dividendais taip pat laikomos akcininkų pajamos, gautos mažinant įmonės įstatinį kapitalą, jeigu šis kapitalas buvo padidintas iš įmonės pelno. Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos paskirsčius įmonės pelną, laikomos dividendais (GPMĮ 12 str.). Uždarosios akcinės bendrovės ir akcinės bendrovės dividendus gali išmokėti tik pinigais. Dividendų negalima mokėti avansu. Dividendai dažniausiai skiriami vieną kartą metuose, kuomet yra suskaičiuojamas pasibaigusių metų rezultatas, tačiau jie gali būti skiriami ir už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, jeigu yra tenkinami visi nustatyti reikalavimai dėl tarpinių dividendų mokėjimo.   Dividendų apmokestinimas  Jeigu dividendus gauna fiziniai asmenys jie apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jeigu juridiniai asmenys - pelno mokesčiu (PM).   Lietuvos įmonė moka Lietuvos gyventojui Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, apmokestinami 15% GPM.   Lietuvos įmonė moka užsieniečiui Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Užsieniečiui, Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jeigu Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su valstybe, kurios gyventojas yra dividendus gaunantis Užsienietis, tuomet dividendai apmokestinami abejose šalyse pagal sutartyje numatytus tarifus, kuris Lietuvoje dažniausiai yra mažesnis nei standartinis tarifas.   Lietuvos įmonė moka kitai Lietuvos įmonei Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka kitai Lietuvos įmonei, nėra apmokestinami, jeigu dividendus gaunanti įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje įmonėje (PMĮ 33 str. 2 d.). Jeigu įmonė, turėdama ketinimą valdyti akcijas ilgiau nei 12 mėnesių, pasinaudojo šia lengvata, tačiau vėliau perleido akcijas neišlaikiusi 12 mėnesių, išmokami dividendai turi būti apmokestinti 15% PM. Jei dividendus gaunanti įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, išmokami dividendai apmokestinami 15% PM.   Lietuvos įmonė moka užsienio įmonei Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Užsienio įmonei, nėra apmokestinami, jeigu Užsienio įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje įmonėje ir nėra įregistruota tikslinėse teritorijose. Jeigu Užsienio įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė išmokėdama dividendus privalo sumokėti 15% PM. Jeigu Lietuva su valstybe, kurioje įregistruota dividendus gaunanti Užsienio įmonė, yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, taikomas sutartyje numatytas tarifas. Pastaba: jei Užsienio įmonė tenkina viršuje nurodytas sąlygas, pagal kurias jai išmokami dividendai nėra apmokestinami, tuomet mokesčio tarifas, numatytas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje, netaikomas.   Užsienio įmonė moka Lietuvos įmonei Dividendai, kuriuos Užsienio įmonė išmoka Lietuvos įmonei, Lietuvoje neapmokestinami, jeigu: — Užsienio įmonė yra įregistruota Europos ekonominės erdvės valstybėje ir yra pelno ar jam tapataus mokesčio mokėtoja; arba — Lietuvos įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje Užsienio įmonėje ir ši įmonė nėra įregistruota tikslinėse teritorijose. Jeigu nėra tenkinama nei viena iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė nuo gautų dividendų iš Užsienio įmonės moka 15% PM.   Užsienio įmonė moka Lietuvos gyventojui Dividendai, kuriuos Užsienio įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jeigu Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su valstybe, kurioje įregistruota dividendus išmokanti įmonė, tuomet dividendai apmokestinami pagal sutartyje numatytą tarifą, kuris dažniausiai yra mažesnis nei standartinis tarifas.   Mielai jums padėsime apskaitosmokesčių ir finansų valdymo klausimais Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt
Informacija atnaujinta 2024.01.04   Jeigu įstatinio kapitalo mažinimas atliekamas siekiant akcininkams išmokėti įmonės lėšas, akcininkų gautos pajamos apmokestinamos tuomet, kai įstatinis kapitalas buvo didintas iš bendrovės lėšų. Mažinant įmonės įstatinį kapitalą, sudarytą ne iš įmonės akcininkų įnašų, akcininkų gautos lėšos laikomos dividendais (GPMĮ12str. 2d.). Jeigu įmonės akcininkai yra fiziniai asmenys jų gautos pajamos sumažinus įstatinį kapitalą apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčiu, jeigu juridiniai asmenys – 15 proc. pelno mokesčiu. Jeigu įstatinis kapitalas buvo didinamas papildomais akcininkų įnašais, akcininkų atsiimti įnašai nelaikomi jų pajamomis ir nėra apmokestinami. Jeigu įstatinis kapitalas buvo didinamas akcininkų įnašais ir bendrovės lėšomis, o vėliau mažinamas, laikoma, kad pirmiausia akcininkams išmokama ta įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo padidinta iš bendrovės lėšų (GPMĮ12str. 2d.).  
Pavyzdžiai 1. Steigiant bendrovę, jos įstatinis kapitalas buvo 50 000 EUR. Vėliau papildomais akcininko įnašais jis padidintas iki 100 000 EUR. Įstatinį kapitalą sumažinus iki 10 000 EUR, akcininkui išmokėta 90 000 EUR suma neapmokestinama. 2. Steigiant bendrovę, jos įstatinis kapitalas buvo 50 000 EUR. Vėliau iš bendrovės lėšų jis padidintas iki 100 000 EUR. Bendrovei sumažinus įstatinį kapitalą iki 10 000 EUR, akcininkui išmokama 90 000 EUR. Laikoma, kad pirmiausia išmokėta iš bendrovės lėšų padidinta įstatinio kapitalo dalis – 50 000 EUR, kuri yra apmokestinama. Likusią 40 000 EUR išmokos dalį sudaro atsiimtas akcininko įnašas, kuris nėra apmokestinamas.  
Svarbu žinoti Įstatinio kapitalo mažinimas gali sukelti mokestinių pasekmių, jeigu akcininkui išmokama suma yra didesnė už akcijų įsigijimo kainą.  
Mielai jums padėsime apskaitosmokesčių ir finansų valdymo klausimais Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt
Informacija atnaujinta 2023.09.01   Kodėl įmonės perka savas akcijas — Įmonės kurių akcijomis prekiaujamas biržoje tokiu būdu gali paskirstyti pelną akcininkams, tai lyg dividendų išmokėjimas, tik šiuo atveju akcininkai gauna ne pinigus, bet įgyja teisę į didesnę įmonės turto ir būsimo pelno dalį. Toks akcijų supirkimas panašus į pinigų reinvestavimą neišmokant pinigų. — Išmokant dividendus reikia sumokėti pajamų mokestį, o superkant savas akcijas mokesčių nėra, todėl šis būdas turi reikšmingą privalumą. — Įmonės gali supirkti savas akcijas norėdamos jas suteikti savo darbuotojams kaip motyvacinę priemonę. — Privačios įmonės akcijų supirkimą gali naudoti išperkant akcijas iš norinčių pasitraukti akcininkų. Jei pasitraukiančio akcininko akcijas įsigyja pati įmonė, tuomet pasitraukiantis akcininkas parduoda akcijas, o likę akcininkai įgyja didesnę įmonės turto ir būsimo pelno dalį neinvestuodami asmeninių lėšų.   Kokią įtaką daro savų akcijų įsigijimas — Sumažėja akcijų skaičius ir atitinkamai įstatinis kapitalas. — Sumažėja įmonės turtas, nes įmonė išleidžia pinigus akcijoms įsigyti kurias vėliau anuliuoja. — Sumažėja akcininkų skaičius, todėl įmonės turtas ir ateityje uždirbtas pelnas tenka mažesniam kiekiui akcininkų. — Biržoje prekiaujamų akcijų kaina turi tendenciją augti, nes sumažėjus akcijų skaičiui, vienai akcijai tenka daugiau pelno, be to pagerėja P/E ir nuosavo kapitalo grąžos rodikliai. — Pablogėja likvidumo rodiklis, nes įmonė išleidžia pinigus, kai tuo tarpu įsipareigojimai lieka tokie patys.   Akcinių bendrovių įstatyme numatyti apribojimai — Įmonės turimų ir/ar įsigyjamų savų akcijų bendra nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo. — Įmonė negali įsigyti savų akcijų, jeigu jos nuosavas kapitalas taptų mažesnis už įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą, todėl sprendimas supirkti savas akcijas turi įtakos dividendų išmokėjimui. — Įmonė įsigijusi savų akcijų, neturės teisės naudotis jų teikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, pvz. bendrovė negali sau skirti dividendų, įsigytos akcijos negalės dalyvauti balsavime.   Mielai jums padėsime apskaitosmokesčių ir finansų valdymo klausimais
Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt

      Siųsti užklausą